Antropologų teigimu, dauguma priešistorinių Australijos aborigenų 100 ar 200 metrų bėgime aplenktų greičiausią planetos žmogų Usainą Boltą.
Dalis Ruandos Tutsi genties vyrų iniciacijos ceremonijoje, kurioje vyriškumas įrodomas jaunuoliui peršokus per į jo ūgio aukštį iškeltą kartelę, taip pat galėdavo sumušti pasaulio šuolio į aukštį rekordą (2,45 m).
Bet kuri neandertalietė rankos lenkimo rungtyje vilčių nepaliktų buvusiam kultūristui bei dabartiniam Kalifornijos (JAV) gubernatoriui Arnoldui Schwaarzeneggeriui.
Kaip praneša „The Independent“, šiuos ir daugelį nustebti verčiančių faktų skelbia australų antropologas Peteris McAllisteris knygoje „Manthropology“, kurios provokuojanti antraštė: „Mokslas apie nepilnavertį modernų vyrą“.
Pirmuosiuose knygos sakiniuose autorius paaiškina, ką turi galvoje: šiuolaikiniai maskulistai yra labiausiai apgailėtini per visą žmogaus istoriją.
Argumentuodamas apie senovės aborigenų greitį, antropologas rėmėsi prieš 20 tūkst. metų molyje įspaustais 6 gaudančių grobį vyrų pėdsakais. Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad vienas iš medžiotojų pasiekdavo 37 km/val. greitį dumblinoje ežero pakrantėje. Tuo metu greičiausias planetos žmogus U. Boltas pasiekė 42 km/val. greitį, kai pernai Pekino Olimpiadoje 100 metrų įveikė per 9,69 sekundės.
Pasak P. McAllisterio, senovės aborigenui sudarius šiuolaikines sąlygas (startukus, specialius bėgimo takelius ir modernias treniruotes) jis pasiektų 45 km/val. greitį.
„Galime manyti, kad medžiodami jie bėgo ties savo galimybių riba, tačiau jei jie galėjo pasiekti 37 km/val. greitį ant labai minkšto paviršiaus, yra nemaža galimybė, jog jie pralenktų Usainą Boltą, jei turėtų jo galimybes“, – teigia P. McAllisteris.
Savo argumentus apie šuolį į aukštį mokslininkas grindžia XX a. pradžioje vieno vokiečių antropologo darytomis nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kaip jauni vyrai peršoka 2,52 m kartelę.
„Tai buvo iniciacijos ritualas, visi tą turėjo padaryti. Tik peršokę per savo pačių ūgį jie tapdavo vyrais“, – aiškina mokslininkas.
Pasak australų antropologo, anksčiau žmonės nuo pat pirmų dienų turėjo gyventi labai fiziškai aktyvų gyvenimą.
Mokslininko teigimu, neandertalietė turėjo 10 proc. daugiau raumenų nei vidutinis europietis šiandien. Po atitinkamų treniruočių jų raumenys sudarytų 90 proc. to, ką savo kultūrizmo viršūnėje turėjo A. Schwarzeneggeris.
„Tačiau dėl savo fiziologijos, daug trumpesnės rankos, ji A. Schwarzeneggerio ranką nulenktų be didesnių problemų“, – cituojamas mokslininkas.
