Kaune po rekonstrukcijos duris vėl atveriantis žydus nuo nacių gelbėjusio japonų diplomato Chiune Sugiharos muziejus lankytojus vilios moderniomis, interaktyviomis ekspozicijomis ir naujais eksponatais.
Nuo penktadienio atnaujinto ir vienu moderniausių šalyje tapusio muziejaus lankytojai galės ne tik apžiūrėti memorialinę ekspoziciją, bet ir pamatyti 1939-1940 metų Kauno kino kroniką, virtualias Ch. Sugiharos veiklos Lietuvoje parodas, susipažinti su audiovizualine ekspozicija apie karo pabėgėlių kasdienybę Lietuvoje ir kelyje į išsigelbėjimą, pirmuosius žingsnius emigracijoje – Kobėje (Japonija), JAV, Naujojoje Zelandijoje ir kitur, pranešė Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“.
Muziejaus ekspoziciją taip pat papildė iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos gautos dokumentų kopijos. Tai konsulato patalpų nuomos sutartis, Lietuvos prezidento Antano Smetonos įgaliojimai vicekonsului Ch. Sugiharai, telegramos dėl padėties Lietuvoje 1940-aisiais, vicekonsulo Ch. Sugiharos perkėlimo į kitą diplomatinę atstovybę, pabėgėlių reikalų Japonijos konsulate Kaune bei Ch. Sugiharos išduotų vizų sąrašas.
Muziejaus modernizavimo darbai pradėti prieš metus. Jiems finansuoti 248 tūkst. litų paramą skyrė Japonijos vyriausybė.
Skaičiuojama, jog kasmet Ch. Sugiharos muziejų aplanko apie 7 tūkst. turistų iš Japonijos bei daugiau kaip 2 tūkst. turistų iš kitų šalių. Tikimasi, kad moderni audiovizualinė ekspozicija pritrauks dar didesnį užsienio ir Lietuvos lankytojų skaičių bei skatins tolesnę Japonijos ir Lietuvos kultūrinio, mokslinio ir ekonominio bendradarbiavimo raidą.
Tarpukariu Kaune – laikinojoje Lietuvos sostinėje – Japonijos generalinio konsulo pavaduotoju dirbęs Ch. Sugihara 1940 metais išdavė 6 tūkst. tranzitinių vizų nacių persekiojamiems žydams, su kuriomis jie galėjo išvykti į nacių neokupuotus kraštus.
1986 metais miręs Ch. Sugihara buvo pramintas „Japonijos Schindleriu“. Vokiečių pramonininkas Oskaras Schindleris per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo daug žydų, priėmęs juos dirbti į savo įmones.
