Numato šalies plėtrą
„Tai buvo labai sudėtingas projektas, į kurį įtraukti ne tik specialistai, bet ir visuomenė, verslas, savivalda ir kitos suinteresuotos šalys. O jų per šio dokumento pusketvirtų rengimo metų procesą buvo išties daug, juk kalbama apie visos šalies teritoriją ir jos strateginį vystymąsi. Šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai siekiant darnaus teritorijų vystymo“, – pasakoja Asta Rokickienė, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja, LR teritorijos bendrojo plano rengimo proceso vadovė.
LR teritorijos bendrojo plano rengimo projektas – vienas svarbiausių šalies strateginių dokumentų, kuriame numatoma teritorijos plėtros vizija ir kryptis iki 2050 metų, o strateginiai sprendiniai – iki 2030 metų.
Šiame dokumente sprendiniai suformuoti siekiant valstybės integracijos ir konkurencingumo tarptautinėje plotmėje, taip pat mažinti ekonominius, socialinius ir regioninius netolygumus, teikti kokybiškas ir visiems prieinamas viešąsias paslaugas, užtikrinti būtinus sisteminius pokyčius, skirtus aplinkos ir klimato kaitos iššūkiams įveikti šalies viduje, atsakingai vartoti, naudoti išteklius, saugoti, įveiklinti gamtos ir paveldo vertybes, nuolat kurti vietovės, savivaldybės, regiono, šalies tapatybę, aukštą savo, šeimos, bendruomenės, visuomenės gyvenimo kokybę atkakliai siekiant valstybės pažangos.
Pasak A. Rokickienės, pačioje pradžioje projektų valdymo sistema, rodės, apsunkino darbą, nes reikėjo atlikti nemažai paruošiamųjų veiksmų, kurių anksčiau nereikėdavo – sudaryti projekto valdymo planą trejiems metams į priekį, kur būtų numatyti ne tik projekto rengimo, viešinimo, derinimo, privalomų tarpvalstybinių konsultacijų, finansų, viešųjų pirkimų procesų bei jų rizikų suvaldymo darbai, bet ir smulkiausi teisiniai procedūriniai darbai, kas mėnesį atlikti darbų analizę ir teikti ataskaitą.
„Tačiau vėliau sistemos privalumai leidžia pradžioje lyg ir sugaištą laiką atsiimti su kaupu, nes visa projekto dokumentacija vienoje vietoje, aiškiai matomas visas rengimo procesas ir progresas, lėšų panaudojimas, kurios sritys labiau pažengusios, kurios mažiau, kritiniais atvejais labai lengva visus suinteresuotus asmenis surinkti ir aptarti iškilusius iššūkius“, – dalinasi patirtimi projekto vadovė.
Sistema įdiegta per metus
Kaip pasakoja Aurimas Saladžius, AM Strateginių pokyčių grupės vadovas, realus projektų valdymo sistemos diegimas ministerijoje prasidėjo tik 2020 metų pradžioje, tačiau specialistams pavyko greitai įsisavinti pagrindus, įsidiegti reikiamas sistemas ir pradėti taikyti projektų valdymo sistemos pagrindus praktikoje.
„Pasirengėme tvarką, sudarėme Projektų portfelio komisiją, pasitvirtinome Ministro projektų portfelį ir kur galėjome pradėjome dirbti taikant naujos projektų valdymo sistemos principus. Iki šiol ministerijoje esame naudoję įvairias sistemas, Ganto diagramas, tačiau tokia detali projektų valdymo informacinė sistema, kurią naudoja Vyriausybės kanceliarija – maloni naujiena mūsų ministerijoje. Vienas jos privalumų – visos valdžios struktūros dirbs pagal vieną sistemą, tad bus lengviau derinti veiksmus“, - sako A. Saladžius.
Kadangi sistema naudojama palyginti neseniai, kol kas jos privalumai geriausiai išbandyti įgyvendinant LR teritorijos bendrojo plano rengimo projektą, kuris jau atiduotas tvirtinti Vyriausybei. Šiuo metu naudojant projektų valdymo sistemą pradedami vykdyti nauji projektai, susiję su žaliojo kurso tikslų įgyvendinimu, žaliaisiais pirkimais, teisėkūros ir viešųjų investicijų aplinkosauginiu vertinimu, daugiabučių renovacijos spartinimu, vandentvarkos įmonių pertvarka.
Visose ministerijose – ta pati sistema
Aplinkos ministerija – viena iš keturiolikos šalies ministerijų, kuriose diegiamas projektinis valdymas.
Bandomasis projektinio valdymo projektas buvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, o nuo 2018-ųjų pabaigos projektų valdymo sistemos pradėtos diegti ir ministerijose turint tikslą, kad visos institucijos galėtų lengviau bendradarbiauti įgyvendindamos bendrus projektus ir dirbtų pagal tuos pačius standartus. Nustatytos bendros projektų valdymo taisyklės, organizuojami darbuotojų mokymai, skirti projektų valdymo kompetencijoms ugdyti.
Projekto „Viešosios politikos pokyčių sistemos sukūrimas ministerijose“ metu diegiama projektų apimties, biudžetų, terminų, išteklių ir rizikų valdymo metodika, kuri sustiprina ministerijų veiklų koordinavimą, produktyvumo augimą, projektų valdymo procesų tobulinimą, užtikrina priemonių, skirtų veiksmingam valstybės išteklių valdymui, diegimą ir tobulinimą.
Projektą 14-oje ministerijų planuojama užbaigti 2021 m.
Projektas „Viešosios politikos pokyčių sistemos sukūrimas ministerijose“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
