Šiltai apie šilčiausias šventes metuose ir gyvenime įvykusius stebuklus.
Kokių švenčių tradicijų turite?
Kūčių vakarienei renkamės visa šeima ir patys artimiausi žmonės. Visada ant stalo būna 12 patiekalų, o tėtis iš bažnyčios parneša kalėdaičius.
Šventes visada miniu su šeima ir artimais žmonėmis, draugais. Vienintelis kartas, kada buvau toli nuo namų, tai buvo praėjusiais metais, kai būtent šventiniu laikotarpiu išvykau į Pietų Afriką mėnesio savanorystei. Ten gyvenau džiunglėse, tarp laukinių gyvūnų, su daug įvairių žmonių iš viso pasaulio. Visi savanoriai buvome krikščionys, tad tą kartą jie man buvo it šeima. Turėjome jaukią ir labai kuklią Kūčių vakarienę (šypsosi).
Menu, kad būdavo, jog per Kūčias laikydavomės ir labai lietuviškų tradicijų, traukdavome šiaudus iš po staltiesės, žiūrėdavome, kurio ilgiausias (juokiasi).
Galbūt Kalėdinėmis dovanomis keičiatės per Kūčias?
Visko būna, priklausoma nuo to, kaip susitariame. Būna, kad ir po Kūčių vakarienės, būna, kad Kalėdų rytą. Su draugais dovanomis keičiamės visada tik per Kalėdas.
Su kuo Jums asocijuojasi Kalėdos? Ar Jums tai viena svarbiausių švenčių?
Taip, tai viena svarbiausių švenčių. Jos visada suburia visą šeimą būti vėl kartu, o ir puiki proga pamatyti seniai matytus draugus.
Jokių abejonių, kad Kalėdų labiausiai laukia vaikai. Ar Jums nedingo tas vaikiškas džiaugsmas, jaudulys?
Manau, kad jaudulys liko, smagu kažko laukti, planuoti. Kai būdavau vaikas, tai laukdavau Kalėdų ryto ir bėgdavau žiūrėti, ką rasiu po egle. Ten visada būdavo dovanų, nes būdavau gera mergaitė (juokiasi).
Kada Jūsų namuose atsiranda Kalėdų eglutė?
Kelios arba savaitė prieš šventes, tai labai priklauso nuo užimto, kelionių į užsienį. Visgi visada puošiu namus, eglutę, man tai didžiulis malonumas. Kaip puošiu? Priklauso nuo idėjos. Kažkada eglutę puošiau tikrai labai senais, dar mano tėvų žaisliukais – gražu ir jauku. Bet būna, kad užsimanau tik tam tikros spalvos ar derinių. Pavyzdžiui, šiais metais rinkausi tik raudonus ir auksinius, didelius burbulus, blizgančius gėlės žiedus ir žvaigždes, šviečiančias lemputes.
Man labai patinka kalėdine atributika išdekoruoti namus, pastatyti kalėdinių nykštukų, žvakių – tai namams suteikia jaukumo.
Ar pati prisidedate prie šventinių patiekalų gamybos?
Taip, visados. Nesu puiki šeimininkė, bet mokausi. Šventiniai stalai neapsieina be mišrainių, bet stengiamės kiekvienais metais sugalvoti ką nors įvairesnio. Neįsivaizduoju švenčių be kūčiukų, silkės, mišrainių, žuvies, obuolių ir artimųjų prie stalo. Taip pat gyvos, natūralios eglės. Kartais nepavyksta išvengti ir tų visų šventinių maratonų, nes būna, kad tenka daug draugų ir vakarėlių aplankyti (juokiasi).
Ir ką pati mėgstate dovanoti artimiesiems?
Artimiausiems žmonėms stengiuosi parinkti dovanas pagal jų asmenybę, pagal tai, ką jie mėgsta, vertina, nes tikrai norisi nudžiuginti. O aš mėgstu visas dovanas, svarbiausia – parodytas dėmesys. Tai yra žmogaus bendravimo išraiška, kuri neturėtų būti matuojama kažkokiais matais, svarbiausia yra nuoširdumas.
Vis dėlto vertinu tokias dovanas, kurioms prireikia išmonės, fantazijos, kūrybingo. Smagu, kai žmogus kuria staigmeną, ilgai kuria planą, organizuoja, tikisi tave nustebinti. Esu gavusi savo nutapytų portretų, manau, jog tie žmonės įdėjo daug darbo ir labai mane nustebino.
Gal atsimenate pačią įsimintiniausią, širdžiai mieliausią dovaną?
Įsimintiniausią dovaną gavau vaikystėje, kai labai norėjau sintezatoriaus. Lankiau muzikos mokyklą, grojau fortepijonu, tai jį radus atrodė, kad Kalėdų Senelis išgirdo mano maldas.
Ko palinkėtumėte skaitytojams kitiems metams?
Palinkėčiau dažniau aplankyti savo artimus žmones, juos apkabinti ir mylėti. Dalintis meile ir šiluma, daryti gražius darbus, būti laimingiems. Taip širdyje bus gera ir šilta, ir ramu.
