Ir absurdiškų situacijų čia apstu. Štai tolimojoje Rusijoje vietoj neperšaunamų liemenių kariai gauna apsauginius amuletus, o atvykę į frontą – visiškai sutrūnijusius kalašnikovus. Tuo tarpu laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vyksta pseudo-referendumai – balsuoti juose verčia ginkluoti kariškiai, besiveržiantys į žmonių namus.
Visiškai girti arba alkoholio taip išvarginti, kad nebepasikelia nuo žemės – štai tokios formos vyrus Putinui pavyko mobilizuoti. Tiesa ta, kad būsimi kariai labiau primena alkoholikų būrį, o ne ginkluotąsias pajėgas.
Geria jie ne tik sustoję, bet ir važiuodami – apsikabinę ne ginklus, o degtinės ir alaus butelius. Panašu, kad ir patys rusai aiškiai nesupranta, nei kur, nei ko jie keliauja.
„Važiuojam į pasiruošimą, važiuoja, nich*ja nesuprantu, kas per ch*jne. Tai nerimastingas lagaminukas, važiuojam į Kamčiatką, bičiuliai, vyrai, visi čia. Viskas čia normaliai. Visi gyvi sveiki, kol kas“, – komentuoja vienas iš karių.
O kiti jau skatina visiškai girtus, vos pastovinčius vyrus nedaryti gėdos rusų kariuomenei, jei tai dar įmanoma.
„Ar kažkas gali užsegti jam kelnes? Kareiviai iš nematomo fronto! Pirmyn, apsirenk, nedaryk gėdos rusų kariuomenei.“
Jau akivaizdu, kad iš Rusijos glūdumų ir tolimiausių kaimų surinkti vyrukai galvažudžių armijos moralės tikrai nepakels – dar nepasiekus Ukrainos matosi, kaip Putino patrankų mėsai trūksta drausmės.
O štai tolimojoje Rusijoje – Užbaikalėje – anekdoto vertas vaizdelis. Čia surinkti kariai vietoj neperšaunamų liemenių gauna budistinius amuletus, kurie turėtų apsaugoti nuo kulkų.
Bet nieko tokio – liemenių gali ir neprireikti – nepanašu, kad bent pusė mobilizuotųjų Ukrainą išvis pasieks. Mat vyrai pliekiasi tarpusavyje kur papuola – Omsko srityje jie vieni kitiems į atlapus kibo dar net nesulipę į autobusus. Kiti grumiasi kelionės metu.
O Putiną palaikantys rusai netveria džiaugsmu – tūkstančiai Sankt Peterburge renkasi į mitingą, norėdami pasveikinti Kremliaus vadovo sprendimą mobilizuoti vyrus.
„Aš tikiuosi, kad visi rusai prisimena, kad mūsų vaikai, mūsų berniukai nėra tik berniukai. Jie yra rusų karių sūnūs – jų nemirtingumo lašai ir ugnies kibirkštys. Mes norime būti su jais šiandien“, – sako Sankt Peterburgo gyventoja Maria Zalotnikova.
Tačiau kai reikia išleisti savus sūnus į mirtį, klykia ir rauda nesavais balsais. O kitos motinos jau puikiai supranta, kad sūnų daugiau nebepamatys.
Tačiau motulė Rusija mobilizuotiems jaunuoliams ir jų šeimoms paruošė paguodos dovanėlę sugrįžtuvėms – demonstruoja, kiek lavonmaišių gali pagaminti. Sako – jei reikės, pagamins ir 25 milijonus.
O nenorintys grįžti šiuose lavonmaišiuose nuo mobilizacijos sprunka. Štai Dagestane vyriškis tikisi, kad padės žmogaus-voro kostiumas – tik kažin, ar pavyks ant laido iškabėti iki pat karo pabaigos.
Kiti skuodžia į Suomiją, kol ši dar neuždarė sienų, o iš jos žada keliauti toliau į Europą. Pasienyje susidarė jau ilgesnė nei kilometro eilė.
„Mobilizacijos pradžia – tiesiog neįtikėtina. Visi mano draugai – pavojuje. Aš iškart nusprendžiau skristi į Turkiją. Pasisakau už laisvą Rusiją be Putino, demokratinę Rusiją“, – kalba į Turkiją keliaujantis Nikita.
„Iškart po Putino kalbos susikroviau daiktus ir išvažiavau į Suomiją“, – sako iškeliaujantis Sergejus.
Nuo ketvirtadienio mobilizacijos paskelbimo pradžios Suomijos sieną kirto per 6 tūkstančius rusų. Jų pilna ir Armėnijos oro uoste.
Į Armėniją pabėjęs Ruslanas sako, kad už kelionę teko pakloti 100 tūkst. rublių.
Gruzijos ir Kazachstano pasieniuose nusidriekė ilgesnės nei 12 kilometrų eilės rusų, norinčių patekti į šalis. Kai kurie taip nenori kovoti už Putiną, kad į Gruziją bando patekti pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais. Greitai nuo karo prievolės bėgantys rusai gali patraukti ir į Vokietiją, kuri paskelbė, kad suteiks jiems prieglobstį. Savo ruožtu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad mūsų šalis dezertyravusių asmenų nepriims.
Aiškėja ir tai, kad Putinas šimtus tūkstančių vyrų, kuriuos stačiatikių popai štai taip šventina, į frontą išties siunčia myriop – jo išrinktieji jau demonstruoja, su kokiais supuvusiais ir surūdijusiais kalašnikovais teks kariauti su ukrainiečiais, apginkluotais naujausia vakarietiška technika.
O okupuotose Luhansko ir Donecko srityse tęsiasi rusų spektaklis – čia vyksta referendumai. Propagandistų pamokyti rusai pasirašyti už prisijungimą prie Rusijos skuba su šypsenomis veiduose.
Tik pamiršta paminėti, kad pasirinkimo nelabai ir turi – pas tuos, kurie į referendumus neatvyksta, rusų kariai į namus prisistato su ginklais. Sąžiningumo referendumuose – nė kruopelytės: pasibeldę kariškiai žodžiu paklausia atsakymą ir patys jį pažymi. Ne kiekvienam ir reikia atsakyti – vienas balsavimo lapelis skirtas namų ūkiui, o ne vienam asmeniui.
Kiti balsuoja tiesiog daugiabučių kiemuose – kad ir nelabai pritaikytuose balsavimui.
„Pasaulis visiškai tinkamai reaguos į pseudoreferendumus. Jie bus vienareikšmiškai pasmerkti, kaip ir nusikalstama mobilizacija, kurią dabar okupantai bando vykdyti Kryme ir kitose jų laikinai kontroliuojamose Ukrainos dalyse. Tai yra nusikaltimai prieš tarptautinę teisę ir Ukrainos teisę. Nusikaltimai prieš žmones, tautą“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kartu su sąjungininkais ir partneriais esame pasirengę įvesti Rusijai daugiau ekonominių spaudimo priemonių, jei ji tęs aneksiją“, – sako Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
Referendumai vyksta ir rusų visiškai suniokotame, užgrobtame Mariupolyje, kur propagandistai pasirūpino, kad spektaklis būtų išties įtikinamas ir emocionalus.
Taip pat ir Chersone, Zaporižioje – čia ir pas priešą perbėgę kariai balsuoja už prisijungimą prie Rusijos. Tiesa, veidus dengia, baimindamiesi, kad už šalies išdavystę teks atsakyti.
