JAV nacionalinės Los Alamo laboratorijos mokslininkas pranešė atradęs iki šiol nežinomą mobiliojo ryšio spinduliuotės poveikio biologiniams audiniams būdą.
Nacionalinė Los Alamo laboratorija, neretai vadinama JAV branduolinių ginklų „kalve„, ką tik „susprogdino“ naują „bombą“, galinčią gerokai supurtyti mobiliojo ryšio pramonę. Joje dirbantis teorinės biologijos specialistas Billas Bruno atrado, kad mobiliojo ryšio tinklų bazinių stočių ir mobiliųjų telefonų elektromagnetinė spinduliuotė gali sąveikauti su žmogaus organizmo audiniais visiškai nauju būdu, pranešė „TechnologyReview.com“.
Šis atradimas pristatomas straipsnyje, kurio rankraštis paskelbtas svetainėje „arXiv.org", sakoma pranešime.
Nors ginčai dėl galimo mobiliojo ryšio poveikio sveikatai prasidėjo nuo pat šios technologijos atsiradimo ir tęsiasi iki šiol, kol kas abi debatų pusės buvo pasiekusios sąlyginę pusiausvyrą. Tvirtinantys, kad mobiliojo ryšio spinduliuotė kenkia sveikatai, remiasi visos eilės tyrimų rezultatais, liudijančiais, jog ji daro įtaką žmonių elgesiui ir savijautai. Tarp tokių simptomų minima depresija, nemigos atsiradimas, pokyčiai smegenų metabolizme, galvos skausmai ir t.t.
Kita vertus, daugybė epidemiologinių tyrimų nenustatė jokių įrodymų, galinčių susieti sveikatos sutrikimus su mobiliojo ryšio spinduliuote. Dar daugiau: ekspertai pabrėžia, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė iš principo negali pažeisti biologinių audinių, nes mikrobangų fotonai neturi tiek daug energijos, kad pajėgtų ardyti chemines jungtis. Kadangi mechanizmas, kaip tai galėtų vykti, neegzistuoja, tai reiškia, jog mikrobangų fotonai yra saugūs, tvirtina jie.
Tai iš tiesų buvo stiprus argumentas debatuose dėl galimo mobiliojo ryšio poveikio žmonėms. Tačiau B. Bruno tyrimas viską pakeitė iš esmės, sakoma pranešime.
Mokslininkas nustatė, kad egzistuoja kitas, iki šiol nežinotas būdas, kaip mikrobangų fotonai gali ardyti biologinius audinius. B. Bruno tvirtina, jog tradiciniai argumentai apie jų nepavojingumą galioja tik tuo atveju, jei fotonų skaičius yra mažesnis už vieną erdvės dalyje, ekvivalentiškoje kubui, kurio kraštinė yra bangos ilgis. Kai fotonų tankis yra didesnis, ima reikštis nauji efektai, nes fotonai gali konstruktyviai interferuoti.
B. Bruno atkreipia dėmesį į gerai žinomą optinių pincetų pavyzdį: tai nekontatiniai įrankiai, naudojantys koherentinius fotonus itin mažiems, pavyzdžiui, biologinės ląstelės dydžio, objektams stumdyti, traukti ar sukioti. Šiuo atveju jėga sukuriama dielektriniams objektams esant fotonų elektrinio lauko gradiente. Kuo daugiau fotonų, tuo ši jėga stipresnė, sakoma pranešime.
Biologo teigimu, optinių pincetų žala biologinių ląstelių struktūroms yra gerai įrodyta. Tiesa, paprastai optiniai pincetai veikia infraraudonųjų spindulių ruože. B. Bruno ėmėsi nagrinėti, ar panašus efektas įmanomas mikrobangų fotonų atveju. Kad tai nustatytų, jis turėjo atsakyti į du klausimus: ar mikrobangų fotonų tankis iš mobiliojo ryšio bazinių stočių ir mobiliųjų telefonų antenų yra pakankamai didelis, kad galėtų pažeisti biologinius audinius. Antra, ar žmogaus organizme esama biologinių struktūrų, turinčių atitinkamas dielektrines savybes, kurias galėtų veikti mikrobangų fotonai.
Išvada pasirodė esanti grėsminga: pasak mokslininko, abiem atvejais rezultatai verčia susirūpinti. Mikrobangų fotonų tankis, mus pasiekiantis iš mobiliojo ryšio stočių ir pačių telefonų, yra dešimtis kartų didesnis, nei 1 fotonas erdviniame bangos ilgio kube. B. Bruno teigimu, vien jau dėl šio fakto tradiciniai spinduliuotės saugumo argumentai nebegalioja.
Antra, paaiškėjo, kad žmogaus organizme esame daug biologinių struktūrų su reikiamomis dielektrikų savybėmis, kurioms gali daryti poveikį mikrobangų fotonų tankis. Tarp jų minimi ir neuronai. Pasak biologo, kai kurios iš šių struktūrų net gali fokusuoti fotonus, taip padidindamos jų tankį žmogaus organizme.
B. Bruno apskaičiavo, koks elektromagnetinės spinduliuotės stipris būtų saugus žmogui: jo manymu, nakties metu esantį mikrobangų foną būtų galima laikyti saugumo riba. Deja, pasak mokslininko, šis lygis pagal dabar galiojančius mobiliųjų telekomunikacijų standartus yra pernelyg žemas, maždaug 8 - 9 kartus mažesnis, nei spinduliuoja tipinės bazinės stoties antena.
Jei toks tikslas nepasiekiamas, tokiu atveju, pasak mokslininko, būtų galima nustatyti vidutinės šiluminės energijos vienam bangos ilgio erdviniam kubui limitą. Atitinkamai tai būtų 30 pikovatų vienam kvadratiniam metrui, kai dažnis siekia 1 GHz. Tačiau toks lygis atitinka bazinės stoties spinduliuotę kelių kilometrų atstumu. O tai reiškia, kad gyvenantys arčiau rizikuoja susidurti su mikrobangų fotonų tankio poveikiu savo audiniams.
Reikia tikėtis, kad šis tyrimas paskatins imtis naujų studijų mobiliojo ryšio poveikiui žmonių sveikatai tirti, sakoma pranešime.
