Yra dvi skirtingos teorijos, kaip šiame kaime atsirado „gyvų numirėlių“. Pagal pirmąją, anksčiau buvo tikima, kad žmogus privalo būti palaidotas kaime, iš kurio jis kilo, o ne ten, kur mirė. Tačiau tuo metu kaimai buvo pakankamai toli vienas nuo kito ir gerokai izoliuoti, todėl nugabenti lavoną į kitą vietą nebuvo paprasta. Todėl žmonėms praversdavo specialistų pagalba, kurie galėdavo priversti numirėliu vaikščioti – kažkas panašaus į mobiliąją pagalbą nugabenti lavoną į jo gimtąją vietą. Tokiu būdu šios paslaugos tapo labai populiarios, nors teigiama, kad užkalbinus lavoną, jis tuojau pat nugriūtų.
Zombis Indonezijoje (nuotr. Organizatorių)
Antroji teorija yra ne mažiau baugi. Pasak jo, kaimiečiai Indonezijoje mano, kad mirtis yra labai ilgas procesas, o mirusiam jį pereiti reikia daug metų. Dėl to pasiruošimas laidotuvėms turėtų būti labai kruopštus. Jei mirusiojo šeima neturi lėšų laidotuvėms, būdavo pastatomas specialus laikinas karstas. Kai lėšų atsirasdavo, lavonas turėdavo į laidotuves ir į naująjį karstą ateiti pats – savo kojomis.
Kaip ten bebūtų, internete pasirodžiusios nuotraukos sukėlė tikrą siaubą. Kaip ši „zombį“ primenanti moteris stovi beveik be aplinkinių pagalbos? Pasirodė nuomonių, kad tai gali būti gyva moteris, serganti kokia nors liga. Kas tai bebūtų, atrodo pakankamai baugiai.
Tiesa, pastaraisiais metais, pagerėjus kelių kokybei, gyventojai vis dažniau pradeda naudoti tradicinius lavonų gabenimo metodus – automobilius. Tačiau, kad nebūtų primirštos tradicijos, vietiniai ir toliau vykdo zombių ritualus – dažniau su gyvūnais. Vietiniai pasakoja, kad, atlikę tam tikras apeigas, jie gali priversti negyvą gyvūną eiti dar apie dešimt minučių.
