.jpg)
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas teigia, kad 2019 metais Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija įvardino 10 grėsmių, lemiančių žmonių mirtingumą ir viena iš jų – antivakcininis judėjimas arba, kitaip tariant, atsisakymas vakcinuotis.
„Vakcinacijos kiekvienais metais išgelbsti nuo 2 iki 3 milijonų vaikų gyvybių, o antivakcininis judėjimas, kuris patraukė į save tam tikrą skaičių tėvų, kelia grėsmę vaikų gyvybėms“, – kalba gydytojas ir priduria, kad apie 75-80 proc. tėvų vakcinuojasi, vakcinuoja savo vaikus ir supranta, kaip svarbu apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius nuo ligų, kurios yra valdomos skiepais.
Pasak prof. Rimanto Kėvalo, medikai labiausiai orientuojasi į visuomenės dalį, kuri abejoja dėl skiepų, tačiau nėra kategoriška ir pateikia objektyvią informaciją, taip stengiantis išsklaidyti abejones dėl vakcinacijos.
„Internete yra labai daug klaidingos informacijos ir žmogui kartais tampa sunku susigaudyti visose šiose peripetijose“, – kalba medikas.
Mitas: skiepai silpnina imuninę sistemą
Rimantas Kėvalas pasakoja, kad Paulas Offitas iš Filadelfijos vaikų ligoninės Pensilvanijoje įrodė, kad vienu metu kūdikiui suleidus vienuolika vakcinų, jos sunaudotų tik 0,1 proc. vaiko imuninės sistemos.
„Žinoma, tokio kiekio vakcinų niekas vienu metu neleidžia, bet tai puikiai įrodo, kad skiepai imuninės sistemos tikrai nepažeidžia“, – atkreipia dėmesį gydytojas ir priduria, kad vakcinacija yra vienas didžiausių pasaulio laimėjimų, visiškai išnaikinęs dalį ligų.
Mitas: vakcinos sukelia pavojingą šalutinį poveikį
Kaip ir visi vaistai, taip ir vakcinos gali sukelti šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti skausmu dūrio metu, patinimu, karščiavimu, vaiko neramumu ar neįprastu verkimu. Galimas ir labai retas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, karštiniai traukuliai, tačiau gydytojas tikina, kad visi šie šalutiniai poveikiai lengvai valdomi medikamentais.
„Susirgus meningokokine infekcija 10 proc. susirgimų baigiasi mirtimi, o 20-25 proc. palieka pasekmes visam gyvenimui. Taigi, galimas vakcinos šalutinis poveikis ir pasekmės susirgus meningokoku yra visiškai nesulyginami dalykai“, – teigia gydytojas.
Mitas: vakcinos sukelia autizmą
1998 metais vaikų gastroenterologas Andrew Wakefield atlikęs tyrimą išspausdimo straipsnį, kuriame siūlė atkreipti dėmesį į ryšį tarp skiepų ir autizmo. Tyrime dalyvavo tik dvylika vaikų, o po keturių metų A. Wakefield publikacija buvo gėdingai pašalinta ir iš jo buvo atimta gydytojo licencija.
„Šiuo metu šis žmogus yra vienas iš JAV antivakcininio judėjimo lyderių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jo tyrime dalyvavo tik 12 vaikų ir jis nepagrįstai paskelbė, kad skiepai yra susiję su autizmu“, – sako Kėvalas ir dalinasi vėliau atliktais moksliniais tyrimais, paneigiančiais Andrew Wakefield pateiktas išvadas apie skiepų ir autizmo ryšį.
2002 m. danų gydytojas Kreesten Meldgaard Madsen publikavo tyrimą, kuriame įtraukti visi Danijoje 1991–1998 m. gimę vaikai. Iš 537 303 vaikų 82 proc. buvo paskiepyti ir 738 vaikams išsivystė autizmas. Šie skaičiai ne tik parodė, kad skiepai nepadidina autizmo rizikos, bet ir leido daryti išvadas, kad paskiepytų vaikų rizika susirgti autizmu buvo 8–17 proc. mažesnė, nei neskiepytų.
Tokius pačius rezultatus 2014 m. gavo Guy’us Eslickas iš Australijos, Sidnėjaus universiteto. Naudodamas statistinius metodus, mokslininkas analizavo penkis tyrimus, kuriuose kiti mokslininkai tyrė ryšį tarp autizmo ir skiepų, įskaitant ir K. M. Madseno tyrimą. Iš viso šie penki tyrimai apėmė 1 256 407 vaikus ir atlikto tyrimo išvada nedviprasmiška: skiepai nepadidina autizmo išsivystymo rizikos.
Rimantas Kėvalas atkreipia dėmesį, kad tėvams, abejojantiems, ar skiepyti savo vaikus, svarbu konsultuotis su šeimos gydytojais, kurie gali pateikti objektyvią, moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją. Tokiu būdu pasirūpinsime ne tik savo vaikais, bet ir aplinkiniais, išvengsime sunkių susirgimų ar net mirties atvejų.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190017], parengimo data: [2019-10-30]
© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
Informaciją parengė “GlaxoSmithKline Lietuva”.
