Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad Lietuvoje gana liūdnai atrodo kraštovaizdžio draustiniai. Pavyzdžiui, ne vienas privatus miškas savininko yra iškirstas.
„Jeigu valstybė uždės papildomus mokesčius, kuriuos teks mokėti, tie, kurie gal dar neapsisprendę, atvažiuos supirkėjai ir juos supirks. Pusė privačių miškų Labanoro girioje jau supirkta „Ikėjos“, kitų stambių supirkėjų", – mano pašnekovas.
Aplinkos ministerija skundžiasi, kad šiuo metu nesugeba susekti ir priversti visų miško savininkų susimokėti 5 proc. mokestį, kuris priklauso už parduotą medieną. Tad rengiasi šį mokestį užkrauti visiems savininkams.
Dėl to Aplinkos ministerija ruošia naują mokestį miškų savininkams. 5 proc. mokestį nuo miško vertės turės mokėti visi savininkai – ir tie, kurie savo mišką kerta, ir tie, kurie kaip čia, jį saugo.
„Iš principo tai nėra naujas mokestis. Tai yra dabar galiojančio 5 proc. mokesčio pakeitimas kitu mokesčiu. Vertiname situaciją, matome praeitu laikotarpiu kiek mokesčio sumoka, kiek žmonių moka. Matome, kad nemaža dalis linksta į šešėlį, stengiasi išvengti mokesčio, jo nemokėti", – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
O štai miško savininkai su didžiuliu nerimu stebi, kaip Aplinkos ministerijoje kurpiamas naujasis mokestis, ir vadina jį absurdišku.
„Tai yra absurdiškas mokestis, kurio pagrindinis tikslas – išmiškinti smulkiuosius savininkus. Priversti žmones atsisakyti miško, nes jei negali kelis dešimtmečius turimos nuosavybės naudotojo mokesčio susimokėti, o jį reikės mokėti kasmet", – kalbėjo miško savininkų atstovas Algis Gaižutis.
O ministerijos valdininkai atšauna, kad naujasis mokestis mediena prekiaujantiems ir sąžiningai mokesčius mokėjusiems miško savininkams bus netgi naudingesnis, mat turėtų būti mažesnis. Iki šiol žmonės turėdavo mokėti 5 proc. nuo parduotos medienos kainos, o dabar jis sieks nuo 5 iki keliolikos eurų už hektarą, priklausomai nuo medienos vertės.
„Tai būtų sąžininga, žmonės, kurie turi mišką, jie važiuoja į savo nuosavybę, prižiūri, vykdo kirtimo darbus. Tai būtų daug sąžiningesnis mokestis", – mano ministras.
Visgi miško savininkai naująjį mokestį vertina atvirkščiai ir vadina nesąžiningu, mat jį turės mokėti ir tie, kurie miško kirsti ir prekiauti mediena neketina. Esą tam, kad susimokėtų mokestį, žmonės bus priversti kirsti ir pardavinėti savo miškus.
„Jei bus įvestas mokestis už potencialias pajamas miško savininkams, kurie nekerta savo miško, tai bus Lietuvoje dar viena didelė miško kirtimo banga. Tas labai naudinga stambiems medienos perdirbėjams. Kai bus didesnė pasiūla, kris medienos kaina, jie galės pigiai ją susipirkti", – dėstė gamtininkas A. Gaidamavičius.
O štai kai kurie Seimo nariai ministerijos rengiamame mokestyje įžvelgia klastą.
„Mes matome masiškas reklamas, ragina kirsti mišką, parduoti mišką. Jei toks mokestis atsirastų, nenustebčiau, jei nemaža dalis miško savininkų pasvarstytų, kam man mišką turėti, mokėti už hektarą mokestį, ar geriau parduoti. Čia atsirastų geradariai, kurie stovėtų už kampo ir lauktų", – mano Seimo narys Linas Balsys.
Ministerija aiškina, kad šiuo metu iš privačių savininkų už parduotą medieną surenkama vos 15 mln. eurų ir urėdijoms trūksta pinigų miškams tvarkyti, tad naujasis mokestis, viliamasi, užpildys šią spragą. Tiesa, sulaukęs pasipriešinimo lavinos, ministras žada, kad nuo mokesčio bus atleisti rezervatų, sengirių ir kitų itin griežtai saugomų miškų, kuriuos draudžiama kirsti, savininkai. Mokesčio esą neturės mokėti ir savininkai, valdantys nedidelius, iki 1 ha, miško plotus.
