Šiaulių rajono girininkai tikina, kad Lietuvoje netikėtai paspaudus arktiniam speigui gyvūnams ir paukščiams badas kol kas negresia. Kelių savaičių šalčio šoką gyvūnai prisitaikys išgyventi. Sudėtingesnė situacija kurapkoms, kurioms trūksta lesyklų. Pastarųjų galėtų įrengti ir rajono mokyklų bendruomenės.
Lukšių girininkijos girininkai, prižiūrintys apie 5000 ha miškų ploto, sako, kad per šalčius gyvūnai stengiasi kuo mažiau judėti, nes taupo energiją. Jiems baisiausia ne šaltis, o organizmą sekinantis badas. Šalį kaustantis speigas šią žiemą bus trumpalaikis, todėl gyvūnams turi pakakti medžiotojų paliekamų grūdų, runkelių ar kitokio pašaro. Per metus ilgalaikes sutartis sudarantys medžiotojai įvairaus pašaro palieka dešimtimis tonų. Badas per didžiuosius šalčius gyvūnams negresia.
Žiemą padėti gyvūnams gali visi. Prieš kelerius metus sušalęs stirniukas buvo atkeliavęs prie „S plius“ televizijos pastato, vėliau prieglobstį rado elnyne. Stirnoms šalčiai sunkesni, kai storas sniegas pasidengia ledo pluta. Joms kur kas naudingesnis ne šienas, o drebulės ar beržo šakelės ir žievė. Girininkai sako, jog moksleiviai, besirūpinantys paukščiais, turėtų žinoti, kad jei jau pradėjo lesinti paukščius, tai lesalo lesyklėlėse būtina palikti nuolat, kitaip prijaukintus sparnuočius galima pražudyti. Prašoma įrengti ir lesyklų kurapkoms, nes pradeda trūkti eglišakių joms ręsti.
Medžiotojai prisimena, kad pernai kai kuriuose miškuose sniego danga siekė beveik metrą. Lietuvoje ne mažiau rūsti žiema buvo 1995–1996 m. Šaltis nerimo beveik penkis mėnesius, gausiai snigo. Tą žiemą nugaišo kas antra stirna, daug kitų žvėrių.
