92-ejų Laisvės premijos laureatas, „Miško brolių“ draugijos įkūrėjas Albinas Kentra rodo, kaip prieš tris dešimtmečius atrodė pastato, kurio viduje dabar yra draugija, griuvėsiai sostinės centre.
„Čia buvo be kanalizacijos, be stogų, laužynas“, – sako Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra.
Tačiau sužinojęs, kad 1919-aisiais iš šio pastato šimtas savanorių išėjo ginti tėvynės, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, laisvės kovų dalyvis Albinas Kentra su jo įkurta „Miško brolių“ draugija 1992-aisiais perėmė iš valstybės pastato griuvėsius ir tikėjosi vieną dieną atverti muziejų.
„Už tai jautėm pareigą, kad jie būtų pagerbti ne tik Rasų kapinėse, bet taip pat ir sostinės centre“, – pasakoja A. Kentra.
Tačiau prieš kelias dienas teismas padėjo tašką du dešimtmečius besitęsiančioje teismų karuselėje ir priėmė sprendimą Albiną Kentrą kartu su draugija ir jo sukauptu istoriniu archyvu iš patalpų Senamiestyje iškeldinti.
„Čia yra praktiškai konfiskavimas nedoriausiu būdu, kokį galima tik sugalvoti“, – teigia A. Kentra.
Valstybei teismuose atstovaujantis turto bankas sako, kad didžiausias gyvenimo projektas Albinui Kentrai nepriklauso dėl istorinių aplinkybių.
„Bėda buvo tokia, kad nebuvo sutvarkyta dokumentacija. Ir pagal faktinius dalykus tas pastatas draugijai buvo perduotas panaudai. Tai panauda reiškia, kad pastatu galima naudotis, bet tu nesi jo savininkas“, – kalbėjo Turto banko atstovas Tomas Bagdonas.
Tačiau Albino Kentros ir „Miško brolių“ draugijos advokatas sako, kad tai – absurdas. Anot jo, „Miško brolių“ draugija pastatą nuo 1992-ųjų tvarkė kaip savo nuosavybę – talkomis išvalė griuvėsių teritoriją, parengė statinio rekonstrukcijos projektą ir prikėlė pastatą naujam gyvenimui.
„Jo tuo metu, kai jis buvo perduotas „Miško brolių“ draugijai, tikrai niekam nereikėjo“, – sako A. Kentros advokatas Saulius Dambrauskas.
Anot advokato, šiam projektui „Miško brolių“ draugija esą naudojo ne tik valstybės lėšas, bet ir asmenines. Taip pat aukas iš užsienio lietuvių bendruomenių ir tokių mecenatų kaip Kazickų šeimos fondas. Dėl to „Miško brolių“ draugija teismo sprendimą ketina skųsti.
„Žinoma, kad mes apeliaciją rašysime, tačiau, manau, kad čia yra valstybės garbės reikalas. Tikslas yra paprastas. Paprasčiausiai teisingai pripažinti, kad 80 procentų sukurto turto, kurį sukūrė „Miško brolių“ draugija, būtų įregistruota jos vardu. Tai yra pripažinti statytoju tą, kas statė“, – pasakoja S. Dambrauskas.
O ir pats Albinas Kentra, nors kiek graudinasi dėl susiklosčiusios situacijos, lengvai pasiduoti neketina.
„Yra Lietuvos žmonėms pašvęstas istorinis pastatas, kuris prisidės prie lietuvių tautos stiprinimo, istorijos pažinimo ir panašiai. Tai ta misija yra reikalinga ir užtai turim žūtbūt kovoti iki galo“, – teigia A. Kentra.
Tačiau Turto bankas atkerta, kad statytoju pripažinta tik Lietuvos respublika, kuri į prestižinėje vietoje esančio pastato rekonstrukciją investavo 704 tūkstančius eurų.
„Du trečdaliai buvo atkurta patalpų už valstybės pinigus“, – kalbėjo T. Bagdonas.
Tiesa, Turto banką valdanti Finansų ministerija sako, kad į gatvę „Miško brolių“ draugijos niekas nemes ir ieškos sprendimo.
„Tas žmogus ir ta asociacija, kuriai jis atstovauja, yra nusipelnę Lietuvos valstybei ir daug prisidėję prie istorinės atminties išsaugojimo. Matome, kad reikėtų ne tiesiog vadovautis įstatymo raide, bet turbūt pasižiūrėti ir paieškoti papildomų galimybių, kad ta draugija galėtų veikti būtent tose patalpose“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Turto bankas sako, kad esančio komplekso vertė yra apie pusantro milijono eurų. Tačiau atsižvelgiant į pastato kvadratūrą ir prestižinę vietą sostinės senamiestyje ji, tikėtina, dešimtis kartų didesnė.
