Verslininkai su ilgesiu prisimena pernykštes prekių bei paslaugų kainas ir ieško būdų, kaip atlaikyti sunkmečiu neprognozuojamus iššūkius. Miškininkai – ne išimtis.
Atsigauna užsienio rinka
Šių metų pradžioje sustingusi medienos rinka pirmuosius atšilimo ženklus ėmė rodyti maždaug gegužės mėnesį, o metams įpusėjus ėmė labiau svyruoti medienos rūšių kaina.
Panevėžio miškų urėdijos vadovas Daugirdas Lukoševičius teigia pastebėjęs miško pramonės sektoriuje teigiamas tendencijas ir tikisi, kad pamažu atsigaunanti užsienio rinka turės įtakos medienos tiekėjams ir perdirbėjams.
Pasak jo, nors šiųmetė medienos pardavimo kaina yra 36 procentais mažesnė už pernykštę, bet parduodama daugiau, todėl galima tikėtis, kad šie metai bus baigti nenuostolingai arba atneš nedidelį pelną.
Teikia optimizmo
Labiausiai kol kas miškininkus gelbsti pabrangusi spygliuočių mediena ir padidėjęs smulkios lapuočių medienos poreikis. Iš pastarosios yra gaminami europadėklai, o didėjančios taros gamybos apimtys tarsi siunčia signalus, kad atsigauna eksportas.
„Išgyvenę sunkų pirmąjį ketvirtį, kai savo užduotis įvykdėme tik apie 60 procentų, dabar stebime rinką ir matome, kad poreikis neišnyksta. Vadinasi, turėsime žmonėms ir rangovų įmonėms darbo. Deja, po pirmojo pusmečio atskirų medienos rūšių kainos ėmė svyruoti, taigi pabrangusi mediena kompensuoja atpigusią, džiaugtis augimu dar negalime“, – „Sekundei“ sakė D.Lukoševičius.
Sunkmečiu ir nedidelis augimas teikia optimizmo ir žadina lūkesčius.
Po juodojo pirmojo ketvirčio visos medienos kaina pakilo 1,82 procento. Tačiau atskirų rūšių medienos kainų kreivė primena amerikietiškus kalnelius: pavyzdžiui, eglės mediena pabrango net 18, o pušies – apie 15 procentų, tačiau plokštėms skirtos medienos kaina krito 15,21, juodalksnio – apie 10, beržo pjautinė mediena – apie 6 procentus.
Urėdija bando atsigriebti parduodama didesnius kiekius medienos, kad skaudus kainų kritimas nuo pernykštės 132 litų už kubinį metrą iki šiemetinio vidurkio – 84,9 lito už kubinį metrą subalansuotų patirtus nuostolius.
Šiemet planuojama parduoti apie pusantro šimto tūkstančių kubinių metrų medienos.
Vietos rinkai vis dar neatsigaunant, urėdija neteikia vilčių užsidirbti ir parduodama malkas.
Šios medienos kaina netgi pora litų atpigo, nes poreikis neauga ir tai pateisinama – mažinami atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos verčia žmones dar labiau taupyti.
Susiveržė diržus
Taupymo vajus praūžė ir pačioje urėdijoje. D.Lukoševičius prisimena, kad dar praėjusių metų pradžioje pastebėjo pirmuosius artėjančių permainų ženklus.
Darbuotojai buvo įspėti, kad gali tekti sumažinti darbo užmokesčio priedus, tačiau tokio staigaus kritimo niekas nesitikėjo.
Jau praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį teko atleisti 30 darbuotojų, 41 proc. buvo sumažintas mokos fondas, transporto išlaidos – per 40 procentų. Urėdija sustabdė planuotas investicijas į transportą, naujas technologijas, patalpų remontą.
Tačiau miškų atsodinimas, naujų miškų įveisimo darbai nesustojo. Pasak D.Lukoševičiaus, šiemet sodinukais apsodinta per 54,8 hektaro dirvonuojančios žemės.
Vilma Kairienė
