Kaip pirmadienį E. Misiūnas pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, grįžti į buvusį darbą apylinkės teisme jam neleidžia Prezidentūra.
„Šiandien, praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo dienos, kai pateikiau prašymą atstatyti mano, kaip buvusio teisėjo statusą, iš Prezidentūros Teisės grupės gavau žinią, jog į buvusias teisėjo pareigas skiriamas nebūsiu. Argumentuojama tuo, kad dalyvavau politikoje ir neatitinku „politinio neutralumo“ principo“, – pranešė E. Misiūnas, pabrėždamas, kad nei Konstitucijoje, nei Teismų įstatyme nėra „politinio atšalimo“ sąvokos.
Jis tikina visus įstatymuose nustatytus reikalavimus atitikęs tiek 2015 metais, kai buvo paskirtas teisėju Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek atitinka juos dabar.
E. Misiūno teigimu, jis į „valstiečių“ partiją neįstojęs.
„Noriu pabrėžti, kad nebuvau jokios politinės partijos narys, rikimuose dalyvavau kaip savarankiškas asmuo“, – socialiniame tinkle teigė E. Misiūnas.
Pasak jo, priimdamas sprendimą dalyvauti politikoje, vadovavosi Teismų įstatymo nuostatomis, kur numatyta, kad buvęs teisėjas gali būti paskirtas tos pačios ar bet kurios žemesnės pakopos teismo teisėju, jei jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų savo noru dėl jo išrinkimo, perkėlimo ar paskyrimo į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas, bei nustatytas terminas, kad „nuo pareigų ėjimo pabaigos nepraėjo dveji metai“.
Ministrus į pareigas skiria prezidentas.
E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.
Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.
Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.
