Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydomą prancūzų dainininką Bertrand’ą Cantat (Bertraną Kanta) antradienį (08.05) aplankė iš Prancūzijos atvykę advokatai Olivier Metzner (Olivjė Metznė) ir Celine Lasek (Selina Lasek) bei jo interesus ginantis vilnietis advokatas Leonas Virginijus Papirtis.
Vėliau, atsakydami į žurnalistų klausimus, gynėjai tvirtino, kad visos B. Cantat mintys dabar sukasi apie beprotiškai mylėtą ir jo smurto auka tapusią draugę Marie Trintignant (Mari Trentinjan), o sulaikymo sąlygomis roko grupės "Noir Desir" narys nesiskundžia.
"Aš su juo pasikalbėjau ir supratau, kad jo psichologinė būsena yra labai jautri, šiuo metu jam tikrai labai sunku kabintis į gyvenimą, nes jis neturi į ką atsiremti. Jo kameros nemačiau, bet jis nesiskundžia arešto sąlygomis Lietuvoje", - sakė žinomas Prancūzijos teisininkas, grupės "Noir Desir" įrašus leidžiančios kompanijos "Barclay-Universal" atstovas O. Metzner. Advokatas sakė taip pat kalbėjęsis su B. Cantat prižiūrinčiais gydytojais ir pripažįstąs, kad jo ginamuoju yra pakankamai rūpinamasi.
"Mes tikimės, kad jo šeima tikrai turės galimybę ir pasimatys su juo", - pridūrė O. Metzner.
Advokato L. V. Papirčio teigimu, tolstant tragedijai B. Cantat psichologinė būsena tam tikra prasme gerėja.
Jis labai aiškiai pasakė, kad jeigu tą žinią būtų išgirdęs prieš kelias dienas, penktadienį, būtų pasiryžęs bet kam. Dėl to, kad sužinojo ją vėliau - tik pirmadienį - jis turėjo laiko pradėti kitaip mąstyti, nes pats turi tėvus, turi vaikų, sakė advokatas.
Pasak gynėjų, pagrindinis antradienio pokalbio tikslas buvo B. Cantat paaiškinti jo teisinę situaciją Prancūzijos ir Lietuvos įstatymų kontekste. Abiem atvejais situacija panaši - ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje jis yra įtariamasis. Tačiau Prancūzijoje būtų psichologiškai palankesnė aplinka. Šios šalies žiniasklaidos teigimu, garsus dainininkas būtų laikomas vadinamojoje labai svarbių asmenų vienutėje Paryžiaus areštinėje.
"Pirmas klausimas, kurį reikėtų išspręsti, kur jisai bus teisiamas - ar Prancūzijoje, ar Lietuvoje. Kai viskas paaiškės, bus aišku, ar L. V. Papirtis bus gynėjas čia Lietuvoje, ar aš būsiu to paties ginamojo gynėjas Prancūzijoje", - sakė O. Metzner. "Čia Lietuva nuspręs, ar jį perduoti Prancūzijai ir kur jis bus teisiamas", - pabrėžė advokatas.
B. Cantat gynėjų vertinimu, perduoti procesą Prancūzijai leidžia abiejų šalių pasirašytos tarptautinės teisinės konvencijos.
Tuo tarpu mirtinai sužalotos prancūzų aktorės M. Trintignant šeimos interesams atstovaujantys gerai žinomi mūsų šalies advokatai skeptiškai vertina galimybę perduoti ikiteisminį tragedijos tyrimą Prancūzijos teisėsaugai. Advokatų Vytauto Sviderskio, Kazimiero Motiekos bei Rimo Andrikio požiūriu, kol kas teisinio pagrindo tokiam perdavimui nėra. Kita vertus, visi tiriamo nusikaltimo įrodymai ir niuansai geriausiai žinomi Lietuvoje.
Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 4 straipsnį asmenys, padarę nusikalstamą veiką Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Be to, Prancūzija iki šiol neprisijungusi prie 1972 metais Europos Tarybos iniciatyva Strasbūre priimtos konvencijos dėl baudžiamojo proceso perdavimo. Lietuva šią konvenciją pasirašė 1997 metais, ratifikavo 1999 metais ir mūsų šaliai ji įsigaliojo 2000-aisiais.
Tokios pozicijos laikosi ir Generalinė prokuratūra. Tačiau jos atstovai pabrėžia, kad spręsdamas galimą B. Cantat ekstradicijos klausimą, Lietuvos teismas galėtų vadovautis ne tik konvencijomis, bet ir gera valia.
"Šiuo atveju aš mąstau apie Lietuvos valstybės orumą. Didelis kaimynas pasakys ir mes nuolankiai susikūprinę darysime. Tai žeidžia mano, kaip Lietuvos piliečio, jausmus", - sakė advokatas V. Sviderskis. Jo požiūriu, ne vien "aukščiausių Prancūzijos ešelonų dėmesys", bet ir Lietuvos institucijų savigarba dabar verčia kuo greičiau kvalifikuotai ištirti šią bylą Lietuvoje.
Kaip pabrėžė advokatas R. Andrikis, mirusios aktorės šeimos pozicija ir pasitikėjimas Lietuvos teisėsauga atsispindi oficialiame pareiškime, kuris buvo paskelbtas liepos 31 dieną.
"Mes tikimės, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos tinkami įvertins tragedijos kaltininko B. Cantat veiksmus ir jis, jei teismas vyks Lietuvoje, sulauks atpildo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus", - teigiama aktorės artimųjų pasirašytame pareiškime spaudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Ramutis Jancevičiaus galimo proceso perdavimo problemą pabrėžė vertinąs daug paprasčiau.
"Mes šio klausimo iš viso nesvarstėme, nes prokuratūra nėra gavusi Prancūzijos prašymo dėl B. Cantat ekstradicijos. Tai, kad jis gali būti artimiausiu metu - gal jau iki rugpjūčio 14 dienos - perduotas Prancūzijai, tėra žurnalistų išmonė", - akcentavo R. Jancevičius.
Prokuroro žodžiais, nors byloje ir gali iškilti tam tikrų niuansų kvalifikuojant B. Cantat nusikalstamus veiksmus, ji nėra tokia sudėtinga, kad būtų keliamas ažiotažas ir abejojama Lietuvos pareigūnų profesionalumu.
"Nesam bestuburiai ir žinom, ką daryti", - pabrėžė R. Jancevičius, kartu pridurdamas, kad Lietuvos institucijos svarstytų Prancūzijos prašymą perduoti ikiteisminį procesą, jeigu toks būtų gautas.
R. Jancevičius nesiėmė komentuoti neoficialių pranešimų apie būsimą Prancūzijos kriminalistų "Brigade Criminalle" ("Kriminalistų brigada") atstovų apsilankymą Vilniuje ir ketinimus susipažinti su bylos tyrimo medžiaga, nes jokių oficialių žinių apie šį vizitą prokuratūra dar neturi.
Prokuratūros vadovas taip pat siūlė neskubėti viešai griežtinti B. Cantat pateikiamų įtarimų, kol nėra oficialių aktorės mirties priežastis įvardijančių dokumentų. Kol kas dainininkas lieka įtariamas pagal 135 Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą. Anot R. Jancevičiaus, po M. Trintignant mirties tapo akivaizdu, kad įtarimai turės būti perkvalifikuoti pagal 129 BK straipsnio 1 dalį. Už kito žmogaus nužudymą ši kodekso norma numato nuo 5 iki 15metų laisvės atėmimo bausmę.
Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros netenkina faksu iš advokatų kontoros gauta, sunkiai įskaitoma ir niekur nepatvirtina M. Trintignant mirties liudijimo kopija. Todėl tyrimą atliekantys pareigūnai patys ėmėsi iniciatyvos, kad iš Prancūzijos būtų atsiųstas tinkamai patvirtintas oficialus dokumentas.
Beje, M. Trintignant šeimos interesams atstovaujantis advokatas K. Motieka antradienį pateikė prokuratūrai dar vieną kaltinantį įrodymą.
"Tai pirminis dokumentas, surašytas Vilniaus skubios medicinos pagalbos tarnybos, kuri liepos 27 dieną pirmoji atvyko į Vilniaus senamiesčio viešbutį "Domina Plaza" ir savo registracijos kortelėje užfiksavo viską, ką pamatė", - aiškino K. Motieka. Jo teigimu, šita kortelė yra įrodymas, sudarantis išsamesnį įvykio vaizdą.
Joje užfiksuota, kad greitosios pagalbos medikai į viešbutį atvyko po 4 minučių nuo iškvietimo - 7.20 val.
ELTA
