Moteris dalijosi ne tik prisiminimais apie tėtį, bet ir pranešė džiugią žinią – šiandien Piniavoje duris atvers atnaujinta kavinė „Pas Katiną“. Pastato vidaus rekonstrukcija jau baigta, beliko tik paskutiniai štrichai, ir visi nekantraujantys galės išvysti, kaip garsaus verslininko J. Katino istoriją pavyko apvilkti nauju rūbu.
Šeimos verslas
37-erių metų S. Katinaitė-Kavaliūnienė užaugo Panevėžio rajone, Vaivadų kaime. Mokėsi Vytauto Žemkalnio gimnazijoje. Po vidurinės įstojo į Vilniaus universitetą, Teisės fakultetą, kur įgijo magistro laipsnį. Kartu su vyru Mindaugu sukūrė šeimą ir šiuo metu augina dvi – ketverių ir dvejų metų dukrytes.
Nuo studijų laikų Silvija gyvena Vilniuje, bet po tėčio mirties kone kasdien grįžta į Panevėžį tvarkyti verslo reikalų – moteris tapo uždaros akcinės bendrovės „Pas Katiną“ direktore. Silvijai suktis naujoje veikloje padeda jos vyresnioji sesuo Ingrida, mama Nijolė ir vyras Mindaugas.
Ant šeimos pečių nugulė dvi maisto prekių parduotuvės Piniavoje ir Vaivaduose, ekonominės klasės viešbutis, kavinė bei du alaus barai. Kaip įvardija Silvija, visos veiklos išliko, tik pasikeitė jų koncepcija.
Aplinka tapo dar jaukesnė
Pokalbiui prie kavos puodelio S. Katinaitė-Kavaliūnienė pakvietė į kavinę Piniavoje. Automobilį palikome aikštelėje. Išlipome, ir viskas, rodos, būta kaip anksčiau. Į parduotuvę vienas paskui kitą užsuka pirkėjai, ant suolelio sėdi ir šnekučiuojasi vyresnio amžiaus moterys, tebestovi medyje įrengta kavinukė, žaidimų aikštelėje žaidžia vaikai.
Netrukus kavinės duris pravėrė ir pati šeimininkė Silvija. Ji pasisveikino ir pakvietė užeiti į vidų, o pokyčių čia išties daug: viduje nauji šviesūs baldai, šviesios sienos, langus dengia lengvos užuolaidėlės, yra įrengtas ir jaukus žaidimų kampelis vaikams. Ant stalų servetėles pakeitė išpjauti medžio diskeliai ir tapo dailiais rievėtais padėkliukais, ant jų stovi įvairių prieskonių vazonėliai ir stikliniame indelyje svečiams paruošti sausainiai.
Sienas puoš fotografijos
Vidinį kavinės kiemelį puošia taip pat nauji baldai ir pačios Silvijos pagamintos dekoratyvinės obelys. O stalų puošmena tapo ne kaip įprasta kavinėse gėlių puokštelės, bet vazonuose pasodintos braškės. Šiuo metu, laikantis visų karantino reikalavimų, lankytojams kieme paruošti aštuoni staliukai.
Kavinės sienas papuoš ir panevėžiečio fotomenininko Andriaus Repšio fotografijų paroda.
„Kai buvo tėtis, jis darė taip, kaip jam atrodė geriausia, o aš noriu, kad būtu kitaip. Pasikeitimai vyko tiesiog organiškai, juk aš esu kitokia, nors mes ir labai panašūs“, – pripažįsta Silvija.
Paliko buvusį mėgstamiausią tėčio patiekalą
Pašnekovė pasakoja ir apie pasikeitusį meniu. Kavinės lankytojams bus siūlomi kitokie, nauji ir įvairesni šaltieji bei karštieji patiekalai, sriubos, įvairūs užkandžiai, saldūs patiekalai ir gėrimai, net dvylika pagrindinių karštų patiekalų. Kavinės meniu liko ir J. Katino labiausiai mėgtas patiekalas – cepelinai.
Be to, keičiasi ir alkoholinių gėrimų asortimentas. Atsiras įvairesnis vynų pasirinkimas, bus ir brangesnių gėrimų bei nealkoholinių gėrimų kokteilių.
Pakeitė net ir indus
Pasinėrusi į ruošus darbus, Silvija pasakoja ir apie tai, kad kavinėje nebeliko senų indų, stiklinių ir įrankių.
„Tėtis visada orientavosi į greitus ir patogius pietus. Jis, kaip vyras, galbūt neatkreipdavo dėmesio, ar nudaužtas lėkštės kampas, ar ne, kaip maistas patiekiamas lėkštėje. Jis rūpinosi, kad žmogus pavalgytų greitai, patogiai ir sočiai. Todėl turbūt ir klientai anksčiau būdavo daugiausia vyrai. O man, kaip moteriai, norisi, kad viskas būtų kitaip, kad būtų gražus ir estetiškas patiekimas“, – sako Silvija.
Paklausta, ar kavinėje paliko kažką tėčio prisiminimui, Silvija atsako: „Kiekvienas kampas yra jo, daug kas liko taip, kaip buvo sukūręs tėtis“.
Veiklą pakoregavo ir karantinas
Jaunoji verslininkė teigia, kad atnaujintos kavinės atidarymui kartu su kolektyvu kuo puikiausiai išnaudojo karantiną. Visą tą laiką kruopščiai dėliojo mintis, analizavo, kuo galėtų nustebinti savo lankytojus. Virtuvės darbuotojai dalyvavo įvairiuose mokymuose.
„Esame pakylėti, įgavę naują kvėpavimą. Į kolektyvą įsiliejo naujų žmonių, liko ir daug metų čia dirbusių darbuotojų. Visi esame vieningi, draugiški, sklinda pozityvas ir gera nuotaika“, – sako Silvija.
O paklausta, kokia didžiausia jos svajonė, atsako: „Noriu, kad ši vieta būtų gyva, kad čia būtų malonu ir gera, kad kavinė turėtų savo šarmo ir žavesio. Labai laukiu ir viliuosi, kad pas mus sugrįš ir tie klientai, kurie lankydavosi iki karantino, ir buvę seni tėčio klientai, ir, žinoma, šeimos, nauji klientai, ieškantys įdomių ir naujų skonių“.
Autorė: DOVILĖ BARVIČIŪTĖ, šaltinis: jp.lt
