Kaišiadorių muziejaus atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ rašė:
„Netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo, humanitarinių mokslų daktaro, 2021 m. Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Eligijaus Juvencijaus Morkūno (1945–2023).
Eligijus Juvencijus Morkūnas virš 50 savo gyvenimo metų paskyrė Lietuvos liaudies buities muziejui. Čia dirbo nuo 1970 m. Jo rūpesčiu buvo surasta ar išsaugota ne viena kultūros vertybė.
Nuo 1995 m. dvi kadencijas buvo Kaišiadorių savivaldybės tarybos nariu ir dėjo daug pastangų, kad būtų įkurtas Kaišiadorių muziejus. Visada prisiminsime Jį kaip kolegą ir nuoširdų pagalbininką.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir Lietuvos liaudies buities muziejaus bendruomenę.“
Užuojautos žodžiais dalinosi ir Lietuvos liaudies buities muziejaus bendruomenės nariai. „Su giliu liūdesiu pranešame, jog šiandien, rugsėjo 19 d., netekome muziejininko, etninės kultūros tyrinėtojo, technikos vertybių eksperto, 2021 m. nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato, humanitarinių mokslų daktaro Eligijaus Juvencijaus Morkūno (1945-2023).
Lietuvos liaudies buities muziejui jis paskyrė virš 50 savo gyvenimo metų, įgijo daugiau nei 30 000 eksponatų, įrengė per 40 ekspozicijų. Jam pasiūlius į muziejų buvo atkelta dauguma miestelio bei kitų muziejuje esančių pastatų.
2023 m. vasario 16 d. už reikšmingus darbus puoselėjant Lietuvos etnografinių regionų tradicinę kultūrą, už novatoriškų muziejininkystės idėjų įgyvendinimą dr. E. J. Morkūnas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną Gražiną Teodorą, dukras Aistę, Šarūnę ir Radvilę, kitus artimuosius bei visą LLBM bendruomenę. Mums visiems tai didžiulė netektis“, – rašoma feisbuke.
Jautrūs žodžiai
Apie tėvo netektį Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasidalino savo asmeninėje feisbuko anketoje skirdama jautrius žodžius.
„Šiandien, prieš kelias valandas, mano Tėtis sukniubo savo gimtųjų mylimųjų Kėdainių sode ir iškeliavo į Amžinuosius Sodus. Šeštadienį dar sėdėjome drauge susiglaudę Sąjūdžio minėjime Kėdainiuose (iš čia ir nuotrauka). Giedant himną, kaip visada, Tėtis graudinos.
Nes Jo gyvenimas buvo Lietuva, jos nepriklausomybė ir istorija, Jo gyvenimas ir dar vienas kūdikis be mūsų, trijų dukterų – muziejus Rumšiškėse. Kur nuglostyta kiekviena troba, kiekvienas vinukas, kur džiaugtąsi malūno plačiais sparnais ir tarpukario miestelio palikimu.
Jam visada rūpėjo parodyti, kad Lietuva ėjo pirmyn – per technologinę ir kitokią pažangą. Tėtis pažinojo kiekvieną Lietuvos kampelį – jei skambindavau iš tarkim Linkuvos, tiksliai pasakydavo, už kurio kampo senovinė karčema, už kiek kilometrų artimiausias vėjinis malūnas. Rūpėjo kultūros paveldas, ypač technikos paminklai, žavėjo tuo, kad už kiekvieno to statinio, rakando – žmogaus atidus ir nuoširdus darbas.
Tėtis Sąjūdžio žmogus, persekiotas KGB už kraštotyrinę veiklą, tėtis buvo pats ir vedėsi mus į nepriklausomybės mitingus, Sausio 13-os budėjimus. Abu su mama neabejotinai parodė Lietuvos visapusišką grožį, įskiepijo meilę jai – ne prikišamai, ne brukdami, o per savo gyvenimo pavyzdį.
Tėčio sumanymų ir darbštumo būtų užtekę keliems gyvenimams. Gal mes, dukros, žentai, septyni anūkai ir aštuntoji mažiausioji bent kažkiek galėsime tai pratęst“, – rašė parlamentarė.
Užuojautą pareiškė ir prezidentas
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl etnologo, muziejininko, kraštotyrininko, ilgamečio Lietuvos liaudies buities muziejaus darbuotojo dr. Eligijaus Juvencijaus Morkūno mirties, praneša Prezidentūra.
„Lietuva neteko iškilios asmenybės, visą gyvenimą pašventusios gimtojo krašto istorijos, etninės kultūros tyrimams ir jų sklaidai, kultūros paveldo išsaugojimui bei aktualinimui. Neįkainojamas E. J. Morkūno profesinis indėlis į mūsų šalies muziejininkystės tradicijų kūrimą, puoselėjimą bei jų kūrybišką ir inovatyvią plėtrą.
E. J. Morkūnas paliko nuostabų meilės Tėvynei ir kruopštaus atsidavimo savo darbui pavyzdį“, – sakė šalies vadovas.
E. J. Morkūnas daugiau nei 50 metų dirbo Lietuvos liaudies muziejuje, prisidėjo prie kolekcijų kaupimo, tyrimo, populiarinimo. Paliko dešimtis mokslinių publikacijų apie Lietuvos technikos, urbanistikos ir kitą kultūros paveldą, Lietuvos etnografinius regionus, tradicinius amatus ir kt.
2021 m. J. E. Morkūnui buvo įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija, 2023 m. jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
