Atvirai ir skausmingai ji rašė, kad sūnus šeimą paliko gerokai per anksti, tačiau tuo pačiu išreiškė viltį, kad dabar jam bus ramiau.
Skyrė jautrius žodžius sūnui
„Mykolai, mano meile, gyvenimo stebukle, kodėl taip greitai? Kodėl taip anksti? Kodėl taip trumpai?
Žinau, tu dabar saugus, tau, mano mažyli, viskas gerai!!! Mums, čia pasilikusiems, plyšta iš skausmo širdis. Kaip atrasti paguodą? Kaip išmokti gyventi be tavęs? Žmogus – tik žemės svečias ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku jį išleisti į kelią, kuriuo negrįžta niekas atgalios.“
Užuojautos jūra
Po šiuo jautriu mamos įrašu apie mirusį sūnų pasipylė šimtai užjaučiančių žinučių. Tai tik parodo, kad lietuviai sugeba susivienyti ir moka būti empatiški. Tūkstančiai lietuvių skubėjo ieškoti Mykolo net į atokiausius Vilniaus kampelius, o dabar visi, lyg viena didelė šeima, suskubo paremti Mykolo mamą netekties valandą.
„Didžiausia užuojauta“, „Stiprybės jūsų šeimai“, „Laikykitės“, „Liūdime kartu“. Kiti net dalijosi savo jausmais bei išgyvenimais, kuriuos patyrė netekties akimirką.
Artimieji stengėsi nepasiduoti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prieš tris mėnesius be žinios dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio mama Ieva gyveno maldomis ir viltimi, kad jos sūnus atsiras. Moteris puikiai suprato, kad mažai likę vilties, jog Mykolas atsiras gyvas ir sveikas, bet stengiasi nepasiduoti ir su dingusiu sūnumi susitinka sapnuose.
„Aš nežinau, kaip žmonės išgyvena tokias tragedijas. Visas gyvenimas yra sugriuvęs.
Mus palaiko tik tai, kad turime mažąjį vaiką, dėl kurio kabinamės. Jam mūsų reikia nesužalotų ir normalios psichikos“, – naujienų portalui tv3.lt atviravo mama Ieva.
Dingęs sūnus Mykolas lanko sapnuose
Mykolo mama naujienų portalui tv3.lt pasakojo jau tris mėnesius gyvenanti „kosmose ir košmare“ – viskas subyrėjo į šipulius.
„Per pusę sudaužytas esi. Vienos pusės neliko, o viena dar liko. Toks sužalotas ir esi. <…> Vienintelis dar sūnus, dėl kurio dar gyvename. Jeigu nebūtų sūnaus, tikriausiai ir mūsų pačių čia nebūtų“, – sakė Ieva.
„Bandai gyventi, bet jėgų jau nebėra“, – pridūrė ji.
Mykolo mama tąkart kalbėjo ir apie neblėstančią viltį, kad sūnus į namus grįš gyvas ir sveikas.
„Čia yra svajonė. Dieną ir naktį, vakare ir per pietus mes trise meldžiamės. Tik vienintelis Dievas žino, kur jis dabar yra. Ir vienintelis Dievas gali mums padėti.
To stebuklo kiekvieną kartą tikimės. Mes prašome Dievo, kad saugotų mūsų Mykolą, ir kai ateis laikas, mums jį grąžintų“, – sakė ji.
„Du kartus sapnavau Mykolą, kad jis grįžta namo ir yra žiauriai pavargęs“, – tąkart kalbėjo Mykolo mama.
Retsykiais Ievą Davidonienę Mykolas aplanko sapnuose: „Du kartus sapnavau Mykolą, kad jis grįžta namo ir yra žiauriai pavargęs.
Sapne jo klausiu: „Kur tu buvai? Kaip čia visa tai atsitiko?“, o jis man atsako „Eik pati ir aiškinkis“. Tai vis aiškinamės.
Artimas Mykolo draugas lygiai tokį pat sapną sapnavo, kad jis grįžo namo. Dar brolis jį yra sapnavęs, kad parduotuvėje susitinka. Sapnuoju jį sugrįžtantį“.
