Portalo tv3.lt skaitytoja Eglė teiravosi, ar gali naudotis mirusios mamos banko kortele.
„Mama mirė prieš tris savaites. Mus užplūdo telefono, interneto sąskaitos ir raginimai jas apmokėti. Turiu mamos prisijungimus prie internetinės bankininkystės. Norėčiau apmokėti sąskaitas ir pranešti apie mirtį, kad jų daugiau nebesiųstų.
Ar galiu naudotis mamos banko kortele, ar paskui dėl to nekils keblumų? Esu jos vienintelė duktė, tačiau palikimo dokumentų dar nesusitvarkiau“, – teiravosi moteris.
Ji tikino, kad baiminasi, kad neapmokėjus sąskaitų, kaupsis skolos.
„Turėjome giminėje ne vieną atvejį, kai sąskaitos žmogui buvo siunčiamos ir po mirties, o skolos kaupėsi. Teko ilgai vargti, kol jos buvo anuliuotos.
Nenoriu, kad mama būtų skolinga ir po mirties, todėl ir ketinu kuo greičiau apmokėti visas sąskaitas“, – sakė Eglė
Mirusiojo pinigais be testamento naudotis draudžiama
Advokatas Justinas Usonis teigė, kad mirus artimajam būtina apie mirtį pranešti jo bankui.
Tada mirusio žmogaus turėtos sąskaitos, kortelės ir interneto prieiga prie sąskaitos yra blokuojamos.
Anot advokato, velionio lėšos gali būti perduodamos tik paveldėjimo teisės liudijime nurodytiems asmenims. Bankas lėšas mirusio kliento sąskaitoje saugo tol, kol atsiranda teisėtas jų priėmėjas.
„Mirus artimajam jo pinigų negalima leisti, net jei žinote mirusiojo banko kortelės PIN kodą ar elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.
Gali atsitikti taip, kad šiuos pinigus paveldės kažkas kitas, pvz., asmuo, kuriam turtas ar jo dalis palikta testamentu. Tokiu atveju galite sulaukti pretenzijų dėl pasisavinto svetimo turto, – perspėjo J. Usonis.
Informaciją gauna ne tik iš artimųjų, bet ir Registrų centro
Lietuvos bankų asociacijos atstovė pažymėjo, kad informacija apie būtinybę blokuoti sąskaitą, klientui mirus, bankus įprastai pasiekia dviem būdais.
Pavyzdžiui, pranešus velionio artimiesiems arba kredito įstaigoms periodiškai tikrinant Registrų centro duomenis.
„Šiuo pagrindu bankas gali sustabdyti paslaugų teikimą, kad nesikauptų mokesčiai. Tolesniems procesams (paveldėjimo reikalams, finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, paskolų, perėmimui) pradėti reikalingas civilinės būklės akto apie mirtį išrašas, kurį sudaro ir į Gyventojų registrą įkelia Civilinės metrikacijos skyriai.
Bankai naudojasi galimybe šiuos aktus gauti iš Gyventojų registro“, – komentavo asociacijos atstovė.
Sąskaitas po mirties anuliuoja
Telekomunikacijų įmonės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė komentavo, kad mirus artimajam, jo vardu registruotą sutartį galima nutraukti atvykus į bendrovės atstovybę ir pateikus mirties liudijimą.
„Tai yra paprasčiausias ir operatyviausias būdas užtikrinti, kad turite įgaliojimą tvarkyti ne savo vardu registruotą sutartį.
Suprantame, kad tokiose situacijose, artimiesiems rūpesčių ir taip netrūksta. Tad net jei, pavyzdžiui, šeimos nariai kreipiasi praėjus keliems mėnesiams po laidotuvių, o per tą laiką paslaugomis nebuvo naudotasi, kompensuojame atliktus nuskaitymus ir atgaline data. Tai įprasta praktika, ir žmonės geranoriškai pateikia mirties liudijimą, – sakė įmonės atstovė.
Ji pažymėjo, kad kiekviena situacija yra sprendžiama individualiai.
„Ne visada po mirties yra siekiama sutartį nutraukti. Kartais artimieji pageidauja perrašyti sutartį savo vardu arba toliau naudotis įranga, – pastebėjo A. Buitkutė.
Palikimu atitenka ne tik turtas
Advokato J. Usonio teigimu, po laidotuvių būtina susitvarkyti palikimo reikalus.
„Jeigu velionis nepalieka testamento, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai jam priklausiusį turtą paveldi pagal eilę: pirmiausia – vaikai, jeigu jų nėra arba jie paveldėjimo atsisako – tėvai ir vaikaičiai, tuomet – seneliai ir provaikaičiai ir t. t.
Žmogaus sutuoktinis pagal įstatymą paveldi kartu su vaikais, tėvais ir vaikaičiais“, – komentavo advokatas.
Anot jo, paveldėjimas yra ne tik turtinių ar neturtinių teisių, bet ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims. Kitaip tariant, priėmus palikimą, atsakoma ir už palikėjo pareigas, ar su turtu susijusias skolas.
„Priėmus palikimą, įpėdiniui kartu su paveldimo turto nuosavybės teise, pereina ir palikėjo įsipareigojimai, tai reiškia, ir skolos. Svarbu žinoti, kad paveldėtojas už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu.
Vis dėlto yra būdas apsisaugoti. Norint apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, pareiškime apie palikimo priėmimą galima nurodyti, kad palikimą pageidaujama priimti pagal turto apyrašą – tokiu atveju už palikėjo skolas bus atsakoma tik paveldėtu turtu“, – patarimais dalijosi teisininkas.
Palikimo perėmimo reikalais rūpinasi notaras. Dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Kuris notaras jums priskirtas pagal teritoriją, rasite Notarų rūmų tinklalapyje, pasirinkę miestą arba regioną ir gatvę arba seniūniją, kurioje buvo deklaruota palikėjo gyvenamoji vieta. Užsienyje gyvenantys asmenys gali įgalioti advokatą tvarkyti jų palikimo reikalus.
„Kad viskas vyktų kuo sklandžiau, rekomenduojama visus reikiamus dokumentus (jų elektronines kopijas) notarui nusiųsti ir suderinti iš anksto el. paštu – pvz., likus savaitei iki sutarto vizito. Tuomet vizito metu lieka tik atsinešti dokumentų originalus ir pasirašyti dokumentus, nereikės laukti, kol notaras juos ruoš“, – pataria J. Usonis.
Anot jo, būna atvejų, kai palikimo klausimai yra sudėtingi, reikia papildomai pasiaiškinti dėl skolų ar kitų įsipareigojimų. Tuomet patartina papildomai pasitarti su teisininku, kuris galėtų plačiau paaiškinti atliekamų veiksmų reikšmę ir pasekmes.
