Smurtas – fizinis, emocinis ar finansinis – vis dar aktuali problema, tampanti ne vienų santykių dalimi. Nors pasitraukti iš tokių santykių nėra lengva, anksčiau naujienų portalui tv3.lt psichologas, psichoterapeutas Andrius Kaluginas papasakojo, kaip atpažinti ženklus, kad metas nutraukti santykius.
Jo teigimu, dažnai priimti sprendimą skirtis yra sunkus žingsnis, tačiau būtina nusibrėžti ribas ir suprasti, kada nelieka kitos išeities, tik skyrybos.
Pastebėkite šiuos ženklus laiku
Eksperto teigimu, skyrybos yra kraštutinis, radikalus žingsnis, tačiau kas leidžia suprasti, kad kitos išeities nebėra ir tai – vienintelis likęs kelias?
„Pirmasis žingsnis – totalus santykių atšalimas. Atšalimas kraštutine forma yra susvetimėjimas, kuomet žmonės ilgą laiką, kuris skaičiuojamas maždaug apie metus, yra visiškai atšalę vienas kitam tiek bendravimo prasme, tiek seksualine aistra, tiek švelnumu, rūpestingumu. Tada žmonės tarsi gyvena savo gyvenimą atskirai, tik po vienu stogu, bet nebesidomi vienas kitu, per daug nekalba.
Visiškas atšalimas, trunkantis ilgiau nei metus, yra rodiklis, kad nebeverta kreiptis kažkur, taisyti santykių. Tai yra rodiklis, kad verta mąstyti apie santykių nutraukimą arba skyrybas“, – anksčiau teigė A. Kaluginas.
Kitas rodiklis – reguliarus vertybių pamynimas, kuomet peržangiamos vertybinės raudonos linijos ir tai kartojasi ne vieną kartą:
„Vertybinės raudonos linijos kiekvienam žmogui yra savos. Vertybinių raudonų linijų peržengimas reiškia tai, kad antroji pusė peržengia žmogui nepriimtinus dalykus.
Kažkam tai bus nuolatiniai žeminimai, kažkam – neištikimybė, fizinis, psichologinis ar finansinis smurtas, melagystės ar kiti dalykai. Bet jeigu vertybinės raudonos linijos yra reguliariai peržengiamos, tikrai verta skirtis.“
Ką daryti patyrus smurtą?
Ar įmanoma atpažinti smurtautoją? Kaip elgtis šeimoje patyrus smurtą? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina jį patyrus nedelsiant kreiptis į policiją, specializuotos pagalbos centrą ar kitas pagalbos tarnybas.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos.
Smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba.
Tačiau svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar, specialistai ragina kreiptis į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo.
Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas gali būti atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens. Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui.
Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centro specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Tai turėtų reaguoti i tokius dalykus iskarto, o ne sėdėti!
