Daugelį metų Šiaulių dramos teatre vaidinusi aktorė Inga Norkutė žymų aktorių prisimena kuo gražiausiais žodžiais ir sunkiai renka žodžius dėl jo netekties.
Inga Norkutė: „Retai gimsta tokių talentingų aktorių“
Pokalbio metu I. Norkutė sunkiai tramdė ašaras ir prisipažino, kad šiuo metu išgyvena didelį liūdesį. Vis dėlto, prisiminusi Sigito asmenybę, tai akimirkai priverčia nusišypsoti – šilti ir gražūs prisiminimai apie jį vis dar gyvi. „Labai liūdna“, – atviravo aktorė.
I. Norkutė ir S. Jakubauskas susipažino 1996 m. Šiaulių dramos teatre. Tuo metu kurse buvo 7 žmonės, iš kurių buvo ir Sigitas. Aktorių I. Norkutė jau žinojo iš ankščiau, iš seno miuziklo „Dičiaus karjera“, tačiau visą laikė manė, kad jis yra Vilniaus dramos teatro aktorius, nežinodama, kad jis Šiauliuose.
„Mes, kai atvykome į Šiaulius, mažai žinojome apie Šiaulių dramos teatrą, kokie aktoriai, koks repertuaras, kokie spektakliai vyksta, tik atvykę sužinojome. Mes taip ir susipažinome teatre.
Tapome kolegomis, jis vyresnis, šiltai priėmė. Pastoviai būdavo labai fainos premjeros, faini spektakliai. Tu išeini iš akademijos gaudamas žinių, o patirties, kaip sakoma, gyvenimas tau pažymius rašo arba pakeleivingi žmonės“, – sako I. Norkutė.
Aktorė su Sigitu Jakubausku ne tik dalijosi bendra scena, bet ir glaudžiai bendradarbiavo, kurdami daugybę spektaklių. Kaip ji sako, iš jo gavo nemažai vertingų pamokų.
„Didžiuojuosi, kad aš dirbau su Sigitu Jakubausku. [..] Visada stebėdavau, kaip žmogus, vienetai tokių, galinčių dirbti teatre be intrigų, be apkalbų, galinčių galvoti tik tai apie darbą, apie draugystę, muziką, kultūrą, gali išlaikyti jaunatviškumą ir humoro jausmą. Čia tokia duotybė“, – pažymi ji.
Inga prisimena, jog eidavo žiūrėti, kaip S. Jakubauskas vaidina. Pasak jos, jis vaidindavo minkštai, lojaliai, būdavo apsiskaitęs. Moteris teigia, kad Sigitas buvo tikras grandas – tokio talento aktoriai gimsta itin retai, o jis buvo vienas iš jų.
„Čia ne tik artimieji jį prarado, prarado Lietuva. Gerbėjai turi gedėti. Ir dzūko iš jo išlįsdavo, jis labai savo tėviškę mylėjo, didžiuodavosi, iš kur jis kilęs“, – prisimena moteris.
Dėl onkologinės ligos prarado balsą
S. Jakubauskas jau kurį laiką kovojo su onkologine liga. I. Norkutės teigimu, jį labai palaikė žmona, kolegos, tačiau vis tiek lieki vienas ir turi viltį.
„Mes visada norime turėti viltį, ypač aktoriui, kai tavo visas aparatas yra balsas, tai yra labai svarbu. Jam ši profesija buvo daugiau negu gyvenimas, jis buvo atsidavęs šiai profesijai ir jam toks likimas. Jis palūžo“, – skausmo balse neslepia Inga.
Aktorės teigimu, galima turėti viltį, tačiau praradus pagrindinį dalyką – balsą, aktoriui su tuo gali būti ypatingai sunku susitaikyti.
„Prarasti balsą aktoriui tai praktiškai yra mirtis. Labai baisus dalykas aktoriui, labai jautru, ką jis išgyveno, moraliai neįsivaizduoju, kas viduje dėjosi“, – priduria I. Norkutė.
Pasak jos, teatras yra kolektyvinis dalykas, lyg antra bažnyčia, kurioje apsinuogini, o šis darbas – misija.
„Jis atliko savo misiją, tik trumpai, jis galėjo ją tęsti, tik 68 metai, tikrai galėjo. Ateina ir pasiima, nežinosi, gimsti su tuo ir nežinai“, – pažymi aktorė.
Paskutinio pokalbio metu aktorius verkė
Paskutinį kartą I. Norkutė ir S. Jakubauskas matėsi prieš du metus, buvo pas jį svečiuose su kitais teatro kolegomis. Kartu buvo ir žmona, o aktorius, pasak jos, sėdėjo ir verkė.
„Jis neturėjo ką pasakyti. Tu sėdi ir negali niekuo padėti, tai baisiausia. Jeigu tu irgi verksi, tai nepadės, tu laikaisi, o grįžęs namo kauki. Nei tu palaikyti gali, durnai atrodys, nei tu padėti gali“, – ašarų pokalbio metu nesulaikė Inga.
Aktorė I. Norkutė atskleidė, ką kalbėjo paskutinio pokalbio metu su Sigitu.
„Tu nusistatai: „Na, tai ką, Sigi, kaip gyveni? Tu dabar nekalbėk, aš tau pasakysiu, ir už tave pasakysiu, aš gyvenu taip ir taip, aš tą ir tą darau, o tu man visada linki sėkmės, kad viskas sektųsi.“ Toks paskutinis pokalbis buvo“, – prisimena ji.
Aktorė sako, kad Sigito labai trūks, nes jis buvo geras, talentingas žmogus. Šiuo metu ji save ramina, kaip pati sako „nesąmoninga reinkarnacija“, kad, galbūt, vėl gims koks nors talentingas aktorius ar aktorė.
„Sako, „va reikia gyventi šia diena“, bet iš tikrųjų reikia gyventi šia diena ne materialiai, bet vertybiškai. Turi palaikyti, nepamiršti, palinkėti kitam gero. Mintys yra materialios, suteikia jėgos.
Tas palaikymas, jis labai svarbus, nesakau, kad jis gydo jėgas, bet tai priminimas sau, kad reikia džiaugtis tuo, ką turime. Gyventi, nekritikuoti, o džiaugtis, ir gaila, kad prisimename tik tada, kai prarandame. Liūdna“, – pridūrė aktorė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
A.A aktoriui.
