Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai ketvirtadienį susitikę su sveikatos apsaugos ministru negailėjo aštrių klausimų dėl sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės.
Frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis posėdį pradėjo pasidalinęs skaudžiu paciento mirtimi pasibaigusiu įvykiu.
„Žmogus Mažeikiuose patiria infarktą ir klinikinę mirtį ligoninės priėmimo skyriuje, yra atgaivinamas, reikalinga rimta širdies operacija, bet pacientas vežamas į Šiaulių ligoninę. Kas tai reglamentuoja? Sako, kad yra ministro įsakymas, kad dabar visus tokius pacientus iš Mažeikių vežame į Šiaulius. Šiauliai neturi nei kompetencijų, nei galimybių tokias operacijas daryti, laiko penkias paras žmogų, į Kauną pervežti neleidžia“, – kalbėjo parlamentaras.
Jo teigimu, kada pagaliau ligoninei pavyko „išsimušti“ leidimą pervežti ligonį į Kauną, pakeliui jis miršta.
„Ir ką dabar atsakyti giminėms, žmonai, dviem mažamečiams vaikams, kurie liko be tėvo. Kai sako, kad jei būtų atvežę pacientą į Kauną, jis būtų išoperuotas, sutvarkytas... Bet pagal naują tvarką nuvežė į kitą ligoninę, ir patys medikai pripažįsta, kad tokio tipo širdies operacijų nedaro.
Ar tikrai sunkiausi ligoniai tokiais kritiniais atvejais gali patekti nedelsiant į tą gydymo įstaigą, kur jiems bus suteikta pagalba, ar vis tik yra tie formalumai, kad iš pradžių reikia važiuoti į Šiaulius ir kitur, ten pabūsi tam tikrą laiką, ta ligoninė gaus iš privalomo sveikatos draudimo fondo, ligonių kasų įkainį už paciento „gydymą“, o vėliau – kaip Dievas duos“, – svarstė S. Skvernelis.
Ištiktas insulto pagalbos miesto centre laukė 2 valandas
Parlamentaras Vytautas Bakas savo ruožtu tvirtino žinantis tris tokius atvejus, kai žmonės tiesiog mirė nesulaukę pagalbos.
„Turime situaciją su insultu, kai jaunas žmogus, kuris gyvena ne kažkokiame kaime, ne kažkur toli, kur užpustyti, nepravažiuojami keliai, tai yra pačiame miesto centre po insulto pagalbos laukė dvi valanda, nors pagal protokolus turi būti suteikta per 30 minučių, ir miršta.
Nepaisant jūsų komisijos pripažinimo, kad buvo klaidos, ligoninė skundžia, tampo po teismus artimuosius, skundžia sprendimus, žemina žmones“, – kalbėjo Seimo narys.
„Turime situaciją su insultu, kai jaunas žmogus, kuris gyvena ne kažkokiame kaime, ne kažkur toli, kur užpustyti, nepravažiuojami keliai, tai yra pačiame miesto centre po insulto pagalbos laukė dvi valanda, nors pagal protokolus turi būti suteikta per 30 minučių, ir miršta“, – sakė V. Bakas.
Jis stebėjosi, kaip po tokių įvykių net nesugebama paskirti nuolatinio Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vadovo.
„Dabar mes turime situaciją, kai Alytaus ligoninėje po tokių dramatiškų mirčių metus nepaskiriamas net nuolatinis ligoninės vadovas. Kas vyksta, kaip gali laikinai eiti pareigas vadovas ligoninėje, kuri turi vadybos problemų?“ – komentavo V. Bakas.
Dulkys: turiu ir kitokių pavyzdžių
Priminęs, kad dėl šių konkrečių atvejų tyrimai dar vyksta, ministras A. Dulkys teigė, kad tinklo reformos ir reikia tam, kad tokių skaudžių nelaimių būtų išvengta.
„Tokių atvejų, kaip jūs minite, neturėtų būti. Būtent ir yra tikslas, kad visos sveikatos paslaugos ir išsiskirstytų tinkle pagal jų sudėtingumo laipsnį. Galiu paminėti negerą pavyzdį, kurį parsivežiau ir iš Klaipėdos regiono, tarkime, kai iš Plungės žmonės vežami į Klaipėdą ir paskui 7 iš 10 grąžinami atgal.
Žinau ir kitų pavyzdžių iš Kauno regiono, kur Kauno gydytojai sako, kad jei pas mus būtų atvežę prieš dvi paras, o ne bandę daryti kažką patys, galbūt būtume spėję, nes neteisingai buvo įvertintas rizikos laipsnis ir paciento būklė“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Savo ruožtu viceministrė Danguolė Jankauskienė paaiškino, kokiu principu veikia pacientų pervežimo reglamentas.
„Klasterių įstatymas, kuris reglamentuoja pacientų keliavimą, priimtas dar prie jūsų ir jis tikrai ne taip reglamentuoja, kaip sakote, o pagal ligos sunkumą. Aišku, diagnostika yra sudėtingas dalykas, negali paneigti, kad vien pasižiūrėjus į žmogų negali pasakyti, ar yra toks infarktas, kad reikia atkimšinėti kraujagyslę ir pan.
Bet yra kiti kriterijai – laikas, kada atsirado skausmas, atstumas, per kurį gali nuvažiuoti. Tačiau šiuo atveju kažkam pritrūko kompetencijos, kaip ir Alytaus atveju, kurį pateikia ponas Bakas. Kalbant apie kokybę, svarbus ne tik tinklas, bet ir kompetencijos. Ir kad ministras garantuotų, jog kiekvienas bus kompetentingas, yra labai sunkus klausimas“, – kalbėjo D. Jankauskienė.
Problema – kokybiškų paslaugų prieinamumas
Ministras išskyrė ir dar vieną problemą – pačių pacientų nepasitikėjimą medikais.
„Kalbu apie tuos atvejus, kai patys pacientai prašosi pakeisti gydymo įstaigą, kada tam nėra pagrindo ir ryžtasi rizikingai kelionei, kas pacientams iš tikrųjų kenkia.
Tai čia yra telemedicinos įrankis, jis kaip pilotinis projektas pradėtas dar jūsų Vyriausybės, dabar mes jį tęsiame ir plėtojame. Tai yra labai perspektyvus dalykas, telemedicinos priemonių pagalba regioninėje, rajoninėje ligoninėje esantys gydytojai gali labai operatyviai aptarti tokio paciento būklę“, – kalbėjo jis.
A. Dulkys akcentavo, kad Lietuva turi problemų ne bendrai su paslaugų, bet kokybiškų paslaugų prieinamumu.
„Mūsų visi duomenys rodo, kad paslaugų, gyventojų lankymosi gydymo įstaigose skaičius, lyginant su EBPO ar kitomis šalimis, yra labai didelis. (...)
Svarbiausia, kada pradėtume bendradarbiauti, o ne konkuruoti. Kadangi atvažiavau beveik pusę gydymo įstaigų, kalbu tiesiogiai su pačiais gydytojais, žinau daugybę problemų, kurios yra net ne Seimo, Vyriausybės, o tiesiog įstaigų darbo organizavimo klausimai, nuo kurių priklauso geresnis paciento kelias“, – kalbėjo ministras.
Beje ir Dulkys ir Jankauskienė eilėse poliklinikose nelaukia. Jiems spec. medicininis aptarnavimas paskirtas. Kaip sovietmeciu.
