Pasaulis pilnas pavojų. Tarp jų yra aiškiai matomų, bet yra ir tokių, apie kuriuos, jeigu ir prisimenama, tai tik kurioziškame kontekste. Pavyzdžiui, apie tokius, atrodytų, nekaltus dalykus, kurie jus gali pražudyti, jeigu suvartosite didžiulę jų dozę. Išgerkite vienu mauku truputį daugiau kaip keturis litrus ekspreso kavos – ir jums galas, rašo slon.ru.
Vandens irgi galima prisigerti iki proto aptemimo, o vėliau gali nustoti funkcionuoti ir visos organizmo sistemos. Juokinga? Manote, nerealu išgerti vienu atsikvėpimu 7 litrus vandens? Štai 2007 metų sausio mėnesį Kalifornijos Sakramento mieste buvo surengtas eilinis konkursas „Hold Your Wee for a Wii“ (žodžių žaismas – sulaikyk sisiuką, jei nori laimėti žaidimų konsolę Wii). Finalininkė Jennifer Strange išgėrė daugiau kaip 7 litrus vandens ir mirė. Giminaičiai laimėjo bylas teismuose, mat medikai žino, kad jeigu į organizmą patenka daug vandens, pažeidžiama vandens ir druskų apykaita, dėl to sutrinka širdies darbas, inkstų veikla ir galų gale žmogus miršta.
Beje, visai nebūtina prievartauti savo organizmą – vanduo baisus kaip tik tuo, kad jam malonu malšinti troškulį. Klausimas, iš kur tas troškulys atsiranda. 1995 metais 18-metė moksleivė Lui Betts, nurijusi ekstazio tablečių, užsinorėjo gerti ir mažiau kaip per valandą išgėrė tuos 7 litrus vandens. Po 4 valandų jos neliko tarp gyvųjų – mirties priežastis buvo ne ekstazis, o per didelis vandens kiekis.
Vadinasi, pavojai mūsų tyko visur. Viena iš pavojingiausių vietų – biuras, kuriame iš pirmo žvilgsnio, be šaldomo vandens iš bako, nieko mirtino nėra. Priminsiu, kad viename standartiniame bake yra mirtina dozė trims žmonėms. Pavojus biure galima suskirstyti į grėsmes, kylančias iš įrenginių ir jos darbuotojų gyvenimo būdo. Pradėsime nuo įrenginių, nes tai nuo pat pradžių mums sudarytos darbo sąlygos.
Spausdintuvų anglies milteliai
Biuras – tai vieta, kurioje dirba daug žmonių. Vadinasi, jie kvėpuoja, šildo savo kūnais patalpą, prakaituoja ir kitais būdais gadina oro kokybę. Norint su tuo kovoti reikalinga ventiliacija ir oro kondicionavimas. Blogai sureguliuota ventiliacija – tai skersvėjai ir kryptingi šalto oro srautai, dėl kurių persišaldoma. Bet tai tik pusė bėdos.
Nuo 1976 metų specialistams žinomas susirgimas, vadinamas „legionierių liga“. Šia liga susirgo Amerikos karo veteranų susitikimo, vykusio Filadelfijoje, dalyviai. Ji pražudė 34 žmones, 220 delegatų susirgo. Specialistai mano, jog tam, kad įvyktų šios ligos, susijusios su mikrobų ir virusų dauginimusi oro kondicionavimo sistemoje, protrūkis, turi sutapti keletas faktorių, tačiau kondicionuotas oras visada yra potencialiai pavojingas.
Orą biure gadina ne vien žmonės, bet ir įrenginiai, visų pirma, kopijavimo, taip pat lazeriniai spausdintuvai. Gadina jie tą orą, išmesdami į atmosferą ozoną. Ozonas – iš trijų atomų sudarytas deguonis, O3 (įprastinis deguonis būna sudarytas iš dviejų atomų – O2). Mes su juo susiduriame tūkstančius metų, įkvėpdami oro po perkūnijos. Oi, kaip lengva kvėpuoti – kol jo labai mažai...
Bet kai jo koncentracija yra pusė miligramo oro kubiniame metre, jis tampa mirtinai pavojingas.Tai vienas iš pačių stipriausių oksidatorių gamtoje. Ko gero, tik auksas ir platina priešinasi jo oksidacijos gebai. Jis yra giriamas kaip baktericidinė priemonė, bet gali nužudyti lygiai taip pat, kaip ir bet kurį mikrobą. Spausdinimo ir kopijavimo technika ne tik išmeta į atmosferą ozono, bet ir teršia biuro orą smulkiausiomis dalelėmis, iš kurių susideda toneris. Australijos mokslininkai, atlikę matavimus, nustatė, kad šių dalelių koncentracija biuro ore darbo valandomis buvo penkis kartus didesnė, negu naktį. Ištyrus 62 spausdintuvus pasirodė, kad tik pusė iš jų kietųjų dalelių į atmosferą daug neišmeta, o 17 pagal išmetamų dalelių kiekį apskritai galėjo konkuruoti su cigarete.
Rygos Stradinio universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai taip pat tyrė biurų orą. Rygiečiai nustatė, kad mikrodalelių koncentracija patalpoje, kurioje dirbo orgtechnika, palyginti su tuščia patalpa, buvo 8 kartus didesnė. Problema čia ne tik dalelių kiekyje, bet ir jų dydyje. Tonerių dulkės, kurios patenka į orą, yra žymiai mažesnės už įprastines buitines dulkes (3–4 mikronai, palyginti su 30–80 mikronų), ir jos giliau prasiskverbia į plaučius. Tai reiškia, kad biurų dulkės pagal pavojingumą prilygsta anglių šachtose esančioms dulkėms, kurios sukelia tokias pavojingas ligas, kaip silikozė ir pačios įvairiausios astmos atmainos.
Be dulkių ir ozono, į biurų orą išsiskiria tokie junginiai kaip trichloretanas, toluolas, benzolas ir kitos medžiagos, kurios, be kitų dalykų, didina kraujo spaudimą.
Bet ir to maža. Netgi paprasčiausia šviesa biure neretai kenkia sveikatai. Biuro šviesos ryškumo lygis dažnai viršija mūsų smegenų darbui būtiną normą, o naudojant energiją taupančias elektros lemputes su spinduliavimo maksimumu spektro mėlynojoje srityje kyla tiesioginė grėsmė, kad padidės stresas, o kartu išsivystys hipertoninė liga ir sutriks endokrininės funkcijos.
Apskritai biuras – ne pati sveikiausia darbo vieta. O juk mes dar nekalbėjome apie kompiuterių elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir apie mūsų pačių elgesį toje aplinkoje.
Druska, cukrus, kėdė
Iš esmės biuro darbuotojas turi daryti viską, stengdamasis priešintis žalingiems veiksniams. Bet ne. Užuot tai daręs, jis sėdi. Būtent sėdėjimas ištisas 8–10 valandų yra labai pavojingas veiksnys. Pikčiausia, kad sportuojant su treniruokliu prieš darbą arba po jo čia mažai tepadeda – vis tiek blogai, kad ilgai sėdime. Pirma, tai apsunkina kraujo apytaką – tai išduoda „skruzdėlių“ vaikščiojimo po oda. Kraujotakos sulėtėjimas – tai ir trombozės, problemų dėl venų grėsmė ir bendras atskirų kūno dalių deguonies badas.
Yra ir labiau užslėptų nemalonumų. Pavyzdžiui, lipoproteinaza (fermentas, skatinantis riebalų skaidymąsi) pasigamina tik dirbančiuose raumenyse. Šis mechanizmas formavosi per milijonus evoliucijos metų, jis aprūpina judantį žmogų energija. Bet fermento atsargų, skirtingai nei riebalų, organizmas nekaupia, mes negalime jo išsaugoti ilgam po treniruotės. Todėl nepasikeldami iš vietos įstaigoje mes liekame neapsaugoti nuo to šlamšto, kurį šlamščiame dieną.
Ypač kenkia nuolatiniai užkandžiavimai visais tais bjauriais dalykais, kaip bulvių traškučiai, riešutėliai, sumuštiniai. Visuose šiuose produktuose yra per daug druskos. Manoma, kad optimalus druskos suvartojimas per parą – apie 5 gramai, tai sudaro apie 2 gramus natrio. Tarkime, JAV vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių norma laikoma 1,5 gramo natrio per dieną, optimalus kiekis – 2,3 gramo, o praktiškai vidutinis amerikietis suvartoja 3,5 gramo natrio per dieną ir viršija normą praktiškai du kartus. Be to, 77 procentai druskos patenka į organizmą su jau paruoštu maistu – užkandžiais arba patiekalais iš viešojo maitinimo įstaigų. Daugiausia paslėptos druskos yra duonoje, kumpyje, dešrose, svieste, sūryje ir, aišku, traškučiuose bei krekeriuose.
Su cukrumi dar blogiau. Bandelės, saldainiai, šokoladukai, balta duona, gazuotas vanduo su saldikliais tiesiog prikimšti cukraus. Pavyzdžiui, standartinė „kolos“ skardinė – tai 10 gabalėlių rafinado. Yra internetinių svetainių, kurios vizualizuoja mūsų nuryjamo cukraus kiekį. Tą reikia žiūrėti, prisimenant, kad suaugusio žmogaus cukraus dienos norma neviršija 40 gramų. Daugiau – katastrofiškai kenksminga. Cukraus perteklius – tiesus kelias į nutukimą ir II tipo diabetą, o kartu paėmus – į išeminę širdies ligą, pagrindinį biurų darbuotojų susirgimą. Visa tai komplikuoja dar ir nikotino rijimas reguliariai parūkant.
Atėjęs į biurą patiriate neigiamą kombinuotą nenatūralios ir kenksmingos aplinkos poveikį ir dar pasirenkate patį pavojingiausią, pilną streso gyvenimo būdą, vartodami maistą, kuris mažina jūsų organizmo apsaugines funkcijas.
Išvada liūdna: kuo liberalesnė tvarka biure, tuo ji pavojingesnė jūsų sveikatai. Šia prasme XX amžiaus vidurio japonų kompanijų biurai su jų griežčiausia tvarka, pertraukomis mankštai atlikti ir organizuotu poilsiu (tik stovint) buvo žingsniai teisinga kryptimi. Gal todėl japonų senukai viršija visus ilgaamžiškumo rekordus?
