Neatsargus elgesys ir žaidimai baigiasi tragedijomis ne tik vaikams ir paaugliams, dėl gyvenimo patirties stokos nesugebantiems nuspėti galimų pasekmių.
Susilažino girtaudami
Kauno apygardos teismas pasiuntė 8 metus kalėti anksčiau neteistą ir su teisėsauga rimtų reikalų neturėjusį Lazdijų rajono Noragėlių kaimo gyventoją Audrių Liutkauską (21 m.). Vaikinas kaltas dėl savo bičiulio Giedriaus Sebestino (26 m.), su kuriuo draugavo nuo vaikystės, tragiškos žūties – tiesiog laikydamas G. Sebestinui į krūtinę įremtą šautuvą, jis iššovė...
Šitaip šių metų balandžio 18-osios popietę baigėsi abiejų jaunuolių lažybos.
Tą šeštadienį keturių gerai pažįstamų viengungių jaunuolių kompanija girtavo Noragėlių kaime – susėdę ganykloje stovinčiame autobusėlyje gėrė brendį. Sveikindami vienas kitą, vaikinai kalbėjosi įvairiomis temomis.
Vienu metu kalba pasisuko apie smurtą už pinigus. Giedrius paklausė Audriaus, už kiek jis galėtų nušauti žmogų, ir paminėjo 100 litų. Audrius atsakė, kad už 100 litų į žmogų nešautų. Giedrius primygtinai klausinėjo toliau – norėjo išgirsti žmogaus gyvybės kainą. Audrius atsakė, kad už 200 litų jis jau šautų.
Ginklą atvežė būsimoji auka
Giedrius, palikęs kompaniją, trumpam išvažiavo ir netrukus sugrįžo su šautuvu. Išvakarėse tas pats ginklas jau buvo čiupinėtas šių vaikinų. Tuokart į šautuvą buvo įdėtas šovinys, bet iššauti nepavyko, nes, liudininkų žodžiais, šovinys susilankstė.
„Maniau, kad ir kitą dieną šautuvas neiššaus, tad Giedriui nereikėjo įkalbinėti manęs šauti iš jo paduoto ginklo“, – teisme aiškino Audrius Liutkauskas.
Tai matė kartu buvę ir brendžiu svaiginęsi du liudininkai – jaunesnysis Giedriaus brolis Darius ir bendras bičiulis Kęstutis.
Anot jų ir paties kaltinamojo, girtas Giedrius atsistojo priešais taip pat neblaivų Audrių, pats įrėmė sau į krūtinę šautuvo vamzdį ir laukė, kol Audrius paspaus gaiduką. Tada Audrius, stipriai laikydamas ginklą, demonstratyviai suskaičiavo iki trijų ir paspaudė. Driokstelėjo šūvis...
Vienintelio šūvio pakako jaunuolio gyvybei atimti – pataikyta tiesiai į širdį. Šovinys perėjo kiaurai, palikęs skylę nelaimėlio nugaroje.
Ir šaulys Audrius, ir kiti du kompanijos dalyviai, po šūvio Giedriui sukniubus ir pradėjus silpti, sutriko, bet neprarado sveikos nuovokos. Audrius skubiai parbėgo į namus ir paprašė mamos iškviesti greitąją bei vežti Giedrių į ligoninę. Motina sureagavo akimirksniu. Tačiau pakeliui sutikti greitosios medikai, įvertinę šūviu sužaloto Giedriaus būklę, nuliūdino, kad vaikinas jau miręs.
Šovinį įdėjo šaulys
Savo kaltės neneigęs A. Liutkauskas iškart buvo suimtas. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,86 promilės alkoholio kraujyje. Vaikinas ir iki teismo, ir teisme tikino, kad nužudyti draugo nenorėjo – viskas tebuvo žaidimas, Audriui nemanant, kad ginklas iššaus.
Tai tvirtino ir abu liudininkai: per išgertuves jokių konfliktų nebuvę – tik kvailos lažybos.
Nustatyta, kad ginklas priklausė nušautajam Giedriui. Kur vaikinas jį gavo, nežinojo nei kartu gyvenantys Giedriaus seneliai, nei brolis. Specialistų teigimu, tai savadarbis vienašūvis mažo kalibro šautuvas, perdirbtas iš rusiško pneumatinio ginklo PSRM ir pritaikytas šaudyti mažo kalibro šoviniais.
Teismas, įvertinęs visas tragiško įvykio aplinkybes, paminėjo, kad neatsakingai elgėsi ir Giedrius Sebestinas, pradėjęs lažybas, atvežęs ginklą, nukreipęs jo vamzdį sau į krūtinę ir raginęs šauti. Beje, Giedrius įvykio metu buvo labai girtas – lavono kraujyje buvo aptikta net 3,03 promilės alkoholio.
Galbūt todėl kaltajam dėl Giedriaus žūties ir buvo paskirta pati mažiausia bausmė, taikoma už tyčinį nužudymą. Grėsė laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų.
Nušautojo Giedriaus artimieji, besisielojantys dėl netikėtos netekties, nelinkę smerkti žudiku tapusio Giedriaus draugo. Pastarojo artimieji ne kartą jų atsiprašė, atlygino laidotuvių išlaidas, taip pat išgyvena. Todėl civilinis ieškinys dėl moralinės žalos nebuvo pareikštas.
Irena Zubrickienė
