Liepos viduryje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komitetas paskelbė, kad Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis Demokratinėje Kongo Respublikoje (DKR) yra tarptautinio masto ekstremali situacija, kelianti grėsmę visuomenės sveikatai.
Nuo protrūkio pradžios iki 2019 m. liepos 19 d. DKR užregistruoti 2522 (1698 mirties) nuo Ebolos hemoraginės karštligės atvejai.
Susirgimai registruoti Alimbongo, Beni, Biena, Butembo, Goma, Kalunguta, Katwa, Kayna, Kyondo, Lubero, Mabalako, Manguredjipa, Masereka, Mutwanga, Musienene, Oicha and Vuhovi sveiktos zonose North Kivu provincijoje ir Ariwara, Bunia, Nyankunde, Komanda, Mambasa, Mandima, Rwampara ir Tchomia sveikatos zonose Ituri provincijoje.
Pavienių įvežtinių ligos atvejų registruota ir kitose Kongo vietose, taip pat Ugandoje.
Padedant PSO ir kitoms organizacijoms vykdomos ligos kontrolės priemonės: žiedinė vakcinacijos strategija, ankstyvas atvejų išaiškinimas ir sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas, saugus laidojimas, sveikatos priežiūros darbuotojų skiepijimas ir kt. Ebolos hemoraginę karštligę sukelia Ebolos virusas plintantis tiesioginio sąlyčio metu su gyvų ar mirusių užsikrėtusių asmenų krauju ar kūno skysčiais (pvz., seilėmis, šlapimu, liaukų arba organų sekretais, sperma, išmatomis, motinos pienu). Ebolos virusu galima užsikrėsti per nesaugius lytinius santykius.
Ebolos virusas spermoje gali būti aptinkamas 9 mėn. po pasveikimo. Virusu taip pat galima užsikrėsti tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju, kitais kūno skysčiais ar organais metu.
Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2-21 dienos. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, galvą bei gerklę ir jaučiamas silpnumas. Daugeliui ligonių simptomai pasireiškia praėjus vienai savaitei nuo sąlyčio su virusu.
Kiek vėliau Ebolos hemoraginė karštligė pasireiškia vėmimu, viduriavimu, bėrimu, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimu. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidinis ir išorinis kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla.
Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu nerekomenduoja jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalyje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių ar keliaujančių, užsikrėtimo rizika vertinama kaip maža laikantis atsargumo priemonių. Keliautojams, vykstantiems į Kongą, rekomenduojama:
vengti tiesioginio sąlyčio su ligoniais ar mirusiais nuo šios ligos, su jų krauju, kūno skysčiais;vengti sąlyčio su laukiniais gyvūnais, nevalgyti jų mėsos; plauti ir nulupti vaisius ir daržoves prieš vartojimą; neiti į šikšnosparnių gyvenamas vietas, pvz., rūsius, apleistus pastatus ar kasyklas;neturėti nesaugių lytinių santykių; dažnai plauti rankas su muilu ar naudoti rankų antiseptiką. Patarimai iš Kongo išvykstantiems keliautojams
Jei per tris savaites po išvykimo iš užkrėstos teritorijos pasireiškia karščiavimas, nepaaiškinamas nuovargis, viduriavimas ar kiti simptomai (pvz., vėmimas, kraujosruvos, galvos skausmas), reikėtų:
skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs; prieš atvykstant telefonu susisiekti su medicinos įstaiga, kad personalas užtikrintų tinkamą asmeninę apsaugą jus priimdamas.
Mirtinas virusas
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebolos karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m.
Sukėlėjas
Ebolos virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai. Šiuo metu išskirti 5 skirtingi Ebolos viruso serotipai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms: Ebola-Zaire, Ebola-Sudan, Ebola-Côte d’Ivoire, ir Ebola-Bundibugyo. Penktasis serotipas, Ebola Reston, nesukelia ligos žmonėms.
Jis buvo išskirtas 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų. Šis viruso serotipas sukėlė protrūkius tarp beždžionių Pensilvanijoje, Teksase, Italijoje. Keletas mokslininkų protrūkių metu užsikrėte šiuo virusu, tačiau nesusirgo.
Tikslus Ebolos viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebolos hemoragine karštlige yra užregistruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Côte d’Ivoire ir kt.
Kaip užsikrečiama?
Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras, yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Sukėlėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
Dažnai tai gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikydami tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.
Simptomai
Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2–21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas. Mirštamumas 50–90 proc.
Profilaktika
Tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), susirgusių asmenų izoliacija, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.).
