„Tu privalai visuomet būti pasiruošęs. Laiko tarp įsakymo ir vykdymo yra labai mažai“, - pasakoja Pete'as Metzgeris, kuriam buvo patikėtos tokio padėjėjo pareigos ir ypatingasis lagaminas Ronaldo Reagano prezidentavimo laiku.
Skubiu atveju – mažiau nei 15 minučių
Trumpas, kaip ir kiti prieš jį valdę JAV prezidentai, gali turėti mažiau nei 15 minučių tuo atveju, jei skubiai tektu priimti informaciją iš patarėjų ir apsispręsti dėl branduolinio smūgio.
„Donaldas Trumpas turės nevaržomą galią vykdyti karą. Jis gali paleisti vieną ginklą arba tūkstantį ginklų ir išskyrus karinių pajėgų maištą niekas negali jo sustabdyti“, - mano antibranduolinės organizacijos „The Ploughshares Fund“ atstovas Josephas Cirincione'as.
Priešingai nei daugelis mano, padėjėjo turimame lagaminėlyje nėra tikro raudono mygtuko, kuris leistų panaudoti ginklus. Jame laikoma įranga ir dokumentai, kuriuos reikia užpildyti norint autentifikuoti sprendimą ir patvirtinti ginklo paleidimą. Garsiajame „Prezidentiniame ypatingųjų atvejų krepšyje“, tvirtinama, yra 4 daiktai: knygelė, kurioje įvardyta, kokius smūgius galima pasirinkti, nedidelė kortelė su kodais, reikalingais patvirtinti prezidento tapatybę, saugių bunkerių sąrašas, kur prezidentas gali slėptis, ir instrukcijos, kaip naudotis avarine transliavimo sistema.
Inauguracijos dieną padėjėjas su krepšiu atvyks kartu su Baracku Obama ir po ceremonijos jau lydės Donaldą Trumpą.
Patikėti Trumpui kodus
Ne kiekvienas mano, kad tai yra geras sprendimas.
„Kaip galima jam patikėti branduolinių ginklų kodus? To negalima daryti“, - pareiškė pats Barackas Obama viename rinkiminės kampanijos renginuje.
Panašių baimių turi ir Bruce'as Blairas, su branduolinių raketų paleidimu dirbęs pareigūnas, palaikantis Hillary Clinton.
„Jis nuolat demonstravo, kad yra linkęs gintis, nesivaldantis, lengvai supykdomas... Jei iškiltų branduolinė krizė, Trumpo nepastovi ir kaprizinga asmenybė teikia mažai vilties, kad jis priims teisingą sprendimą“, - mintimis dalijasi Bruce'as Blairas.
Prezidento nurodymo vykdymą sustabdyti gali tik maištas ir tik tokiu atveju, kai su prezidentu nesutinka daugiau nei vienas žmogus, nurodo „Ginklų kontrolės asociacijos“ atstovas Kingstonas Reifas.
„Prezidentas turi aukščiausią valdžią nuspręsti, ar Amerika panaudos branduolinį ginklą. Taškas“, – sako jis.
Trumpo pereinamojo laikotarpio komanda kol kas neatsakė į užklausas apie būsimo prezidento branduolinę politiką.
Trumpo požiūris į Iraną kelia nerimą proliferacijos ekspertams
Trumpo paniekinantis požiūris į susitarimą su Iranu dėl jų branduolinės programos ribojimo kelia didelį susirūpinimą branduolinio ginklo neplatinimo šalininkams, nes jis gana palankiai žiūri į tai, jog tokie JAV sąjungininkai kaip Japonija įsigytų savo branduolinį ginklą (tuo atveju, jei nesutinka daugiau prisidėti prie jiems teikiamos Amerikos apsaugos).
„Negi tam tikra prasme nesutiktumėt, kad geriau, jog Japonija turėtų branduolinį ginklą, kai tokį jau turi Šiaurės Korėja?“, - Trumpas yra pareiškęs CNN.
Praėjus keliome dienoms jis bent iš dalies atsiėmė savo pareiškimą.
„Man labiau patiktų, jei jie nebūtų ginkluoti. Tačiau neketinu daugiau praradinėti tokių pinigų. Ir jei atvirai, būtų gerai jie patys save saugotų nuo Šiaurės Korėjos“, - pareiškė jis.
J. Cirincione'as tvirtina, kad taip Trumpas kenkia ilgus dešimtmečius formuotai JAV pozicijai prieš branduolinių ginklų platinimą. Ir kalbant apie tai, kad tokių šalies sąjungininkių kaip Pietų Korėja ir Japonija saugumas yra priklausomas nuo jų mokesčių JAV, gali jas stipriai neraminti ir paskatinti įsigyti savo branduolines sistemas.
„JAV prezidentas turi aiškiai pasakyti, kad nenorima, jog taip nutiktu. Tai nėra kelias į saugumą“, - pabrėžia J. Cirincione'as.