Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas džiaugiasi, kad žinia apie būtinybę tikrintis dėl prostatos, krūties, gimdos kaklelio ir kitų vėžių sergamumo pasiekia vis daugiau Lietuvos gyventojų.
Visgi, nors apie būtinybę profilaktiškai tikrintis yra girdėjęs kone kiekvienas, tačiau rezultatai rodo, kad pasinaudoti ligų prevencijos programomis vengia daugelis žmonių.
Svarbiausia žinoti rizikos faktorius
Prostatos vėžys – klastinga liga. Ankstyvosiose ligos stadijose pacientas gali nejusti jokių simptomų. Dažnai liga nustatoma eilinės patikros metu, kuomet yra tiriami specialūs žymenys:
„Specifiniai prostatos vėžio simptomai pasireiškia kaulų skausmais, kurie dažnai yra jau išplitusios ligos požymis. Nors tai yra retas simptomas, tačiau tokių atvejų, deja, bet vis pasitaiko“, – sako prof. M. Jievaltas.
Kadangi liga gali visai nerodyti jokių ženklų, kad egzistuoja, yra itin svarbu žinoti galimus rizikos faktorius, kurie turi įtakos bendram ligos atsiradimui.
„Pagrindinės prostatos vėžio rizikos – lytis, amžius, rasė. Šiems veiksniams negalime daryti jokios įtakos. Vis dėlto, yra ir kitas rizikos aspektas – paveldimumas. Jeigu šeimoje prostatos vėžiu sirgo senelis, tėvas, brolis – tokie asmenys turi keturis kartus padidintą riziką susirgti šia onkologine liga.
Tad, jeigu žinote, kad namiškių tarpe yra sirgusių šiuo vėžiu, šiems vyrams rekomenduojame tikrintis gerokai anksčiau PSA rodiklius, net jeigu jie ir puikiai jaučiasi. Iš tiesų, manoma, kad apie 10 proc. visų šio vėžio atvejų yra susiję su paveldimumu.
Yra žinomi keli genai, kurie atsakingi už paveldimumą. Kam įdomu, juos galima išsitirti pas genetikus. Ligos atsiradimui rizikos turi ir bendra gyvensena, jos efektai, žalingi įpročiai. Deja, bet konkrečių ligos priežasčių nežinome iki šiol, nors mokslas ir tobulėja.“
Diagnostika ir gydymas
Kadangi nėra žinomos tikslios ligos priežastys – svarbiausios yra ankstyvosios diagnostikos priemonės. Pirmoji onkologinės ligos diagnostikos dalis – PSA rodiklio tyrimas, o vėliau, esant reikalui, ir prostatos biopsija.
„Atlikus pradinius tyrimus, kuomet apklausę pacientą urologai mano, kad ligos rizika – aukšta, pacientas siunčiamas atlikti prostatos biopsiją. Jos metu yra patvirtinama arba atmetama ūminė liga. Kitas etapas – patikrinti ligos išplitimą.
Tam padaryti skiriami radiologiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas. Atlikus tyrimus – patikslinamas ligos išplitimas. Jei liga nėra išplitusi, diagnozuojama ankstyvoje stadijoje – paprastai siūlomas arba stebėjimas, arba aktyvus gydymas“, – aiškina Kauno klinikose dirbantis profesorius.
Ligos išplitimas, metastazės, patvirtinamos dažniausiai 7-8 proc. pacientų. Esant tokiai situacijai, medikai pacientui skiria sisteminį gydymą, kelias vaistų grupes, kurios gali padėti užtikrinti išgyvenamumą.
Be to, nustačius naujus prostatos vėžio pacientus, stengiamasi įvertinti kiekvieno tolimesnę ligos progresijos riziką – žemą, vidutinę arba aukštą:
„Žemos rizikos prostatos vėžys žmogui nėra pavojingas. Su tokiu vėžiu galima gyventi ir pagrindinis gydymas yra tik aktyvi stebėsena. Tokie ligoniai yra stebimi, jie lankosi reguliariai, tikrinasi. Net trečdalis tokių pacientų gali gyventi ramiai, išvengdami gydymo. Visgi, esant vidutinei ir aukštai rizikai, asmuo turėtų būti gydomas aktyviai.“
Tokiu atveju yra siūlomas spindulinis arba operacinis gydymas. Kartais gydytojams tenka taikyti ir skirtingų gydymų kombinacijas, kadangi net ir atlikus chirurginį gydymą, liga gali atsinaujinti. Visgi, visas gydymo procesas kiekvienu atveju labai individualus, atsižvelgiant į skirtingus veiksnius.
„Rekomendacija būtų laikytis bendrų sveikos gyvensenos principų – sveikos mitybos, aktyvesnio gyvenimo būdo, atsisakyti žalingų įpročių. Didžioji masė žmonių yra išsilavinę, išprusę, viską puikiai žino, kas yra toji sveika gyvensena, bet, deja, laikytis šių rekomendacijų nėra taip jau ir paprasta.
Būtent tai yra visų profilaktinių priemonių pavojus ir sunkumas. Be to, patikros programose taip pat dalyvauja ne visi vyrai. Gal trečdalis jų visai neatvyksta pasitikrinti. Tam tikra visuomenės inercija, žalingi įpročiai sukelia tai, su kuo tenka gerokai dirbti sveikatos specialistams“, – dalinasi savo įžvalga pašnekovas.
Profilaktinės programos veiksnumas
Higienos instituto duomenimis, 2021 m. buvo suskaičiuota, kad bendrai Lietuvoje priešinės liaukos (prostatos) vėžiu serga apie 22 tūkst. žmonių. Tačiau manoma, kad skaičius gali būti gerokai didesnis.
Anot Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovo prof. Mindaugo Jievalto, kiekvienais metais šalyje yra nustatoma po 2,5 tūkst. naujų atvejų.
„Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga, kuri sudaro 30 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų. Gera žinia ta, kad dauguma ligos atvejų yra efektyviai gydomi, o neretai ir praėjus gydymą pacientai pilnai pasveiksta. Nors ligos dažnis yra didelis, tačiau liga – puikiai gydoma“, – sako profesorius.
Užkirsti kelią ligai ir ganėtinai gerai su ja kovoti padeda prieš daugiau nei 15 metų pradėta Lietuvoje vykdyti prostatos vėžio prevencinė diagnostikos programa. Ji leidžia anksti pastebėti onkologinės ligos pradžią:
„Dažniausiai šis vėžys yra pastebimas, kai dar nėra užleistas. Skaičiuojant programos rezultatus, galime matyti, kad tai turi daug įtakos, nes kiekvienais metais matome vis mažiau užleisto vėžio atvejų, gerėja ir mirštamumo rodikliai.
Džiugu, kad turime tikrai efektyvią programą. Mano žiniomis, šiemet Europos Komisija patvirtino Europos kovos su vėžiu planą kaip prioritetą – tokia rekomendacija leis finansuoti programos įgyvendinimą visose Europos Sąjungos valstybėse. Mūsų šalyje prostatos vėžio prevencijos programa veikia jau daugiau nei 15 metų.“
