Kas yra streptokoko A infekcija ir kuo ji yra pavojinga sutiko apžvelgti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Streptokokas A – bakterija, galinti sukelti įvairiausias ligas, tokias kaip skarlatina ar panašiai. Aušra Bartulienė teigia, kad pastarąją ligą sukelia beta hemolizinės Streptococcus pyogenes bakterijos, žinomos kaip A grupės streptokokai (angl. GAS).
„Tai yra pačios patogeniškiausios streptokokų genties bakterijos, kurios be skarlatinos gali sukelti daug kitų įvairių ligų arba sindromų: faringitą, tonzilitą, pūlinėlinę (impetigo), rožę, celiulitą, įvairių lokalizacijų abscesus, piodermą.
Kai kada šios infekcijos gali komplikuotis ūminiu reumatu, reumatine širdies liga, glomerulonefritu. A grupės streptokokai taip pat gali sukelti invazines ligas, tokias kaip streptokokinį toksinio šoko sindromą, nekrozuojantį fasciitą, retesniais atvejais meningitą, pneumoniją, septicemiją, pogimdyvinį sepsį ir panašiai“, – sako ji.
Be to, specialistė priduria, kad prasirgti vėjaraupiai yra vienas pagrindinių faktorių, turinčių įtakos invazinės A grupės streptokoko infekcijos išsivystymui vaikams. Anot jos, invazinės streptokoko A infekcijos išsivystymo riziką turi asmenys, sergantys alkoholizmu, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis, cukriniu diabetu, ŽIV infekcija, gripu.
Ligos paplitimas
Kaip ir visuomet šaltuoju metų laikotarpiu yra pastebimas įvairiausių virusinių ir bakterinių infekcijų, plintančių lašeliniu oro būdu, tarp jų ir streptokoko A, padidėjimas.
„Dažniausiai šios infekcijos praeina lengvai, tačiau kartais, negavus savalaikio gydymo, gali kilti sunkios komplikacijos. Todėl atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą“, – įspėja NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasiteiravus, kiek šiuo metu yra fiksuojama streptokoko A bakterijos sukeltų ligos atvejų, A. Bartulienė teigia, kad NVSC duomenimis, iki šių metų gruodžio 5 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 325 skarlatinos atvejai, iš jų 99,1 proc., net 322 atvejai, buvo nustatyti vaikams iki 17 metų amžiaus.
Jungtinėje Karalystėje padaugėjus ligos atvejų mažamečių tėvai nerimauja, kad liga vaikams gali baigtis kur kas rimtesnėmis pasekmėmis nei suaugusiems.
Specialistė teigia, kad 15-20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turinčių gerklėje Streptococcus pyogenes sukėlėją patiria didesnę riziką susirgti skarlatina:
„Skarlatina suaugusieji serga rečiau nei vaikai, nes dėl lengvai plintančios infekcijos oru su lašeliais žmonės užsikrečia vaikystėje ir perserga kliniškai ryškia ar ne taip išreikšta forma. Dažniausiai serga 2–8 metų vaikai. Iš šiais metais užregistruotų 322 vaikų skarlatinos atvejų, 270 susirgimų buvo diagnozuota vaikams iki 6 metų (84,2 proc.).“
Simptomai ir prevencija
Be to, įdomu tai, kad dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10–15 proc. streptokoko infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu.
„Skarlatinos pradžia ūmi, ligonis karščiuoja (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę.
Bėrimas atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę.
Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti ir tai trunka iki keleto savaičių, ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai“, – vardija ligos simptomus pašnekovė.
Norint apsisaugoti nuo skarlatinos, skiepų nėra, tačiau tinkama prevencija ir higienos įgūdžių laikymasis gali būti puiki prevencija. Kad bakterijos, sukeliančios ligą, nepatektų į organizmą, reikia dažnai plauti rankas, jomis neliesti veido, neleisti vaikams kišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu.
„Sergančiam asmeniui patariama duoti atskirus indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių. Taip pat itin svarbi yra ir kruopšti bei teisinga asmens bei patalpų higiena. Ypač tai yra aktualu ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko ir artimai tarpusavyje bendrauja.
Vaikai, susirgę skarlatina, negali lankyti ugdymo įstaigos. Negydant, ligonis gali platinti bakterijas 10–21 d., tačiau anksti pradėjus gydymą užkrečiamumo laikotarpis sutrumpėja iki 24–48 val. nuo gydymo pradžios. Kada vaikas galės lankyti vaikų ugdymo įstaigą – sprendžia šeimos gydytojas“, – priduria A. Bartulienė.
