Kai kurių žmonių, ypač vyresnio amžiaus ir turinčių gretutinių ligų, imuninė sistema kovodama su COVID-19 sutrinka. Šis procesas vadinamas „citokinų audra“ – tai mirtina komplikacija, dėl kurios imuninės molekulės pradeda taip pat atakuoti sveikąsias ląsteles ir gyvybinius organus, pavyzdžiui, plaučius ar širdį, rašoma dailymail.co.uk.
Profesorius Davidas Isenbergas, „University College London“ Reumatologijos centro direktorius, sako, kad dažnai pasitaiko žiauri „tyla prieš audrą“, kai prieš fatališką organizmo reakciją kurį laiką atrodo, kad pacientas sveiksta. Prof. D. Isenbergo teigimu, vis dar išlieka neaišku, kuriems pacientams ši gyvybei mirtiną pavojų kelianti komplikacija pasireikš.
Citokinų audra yra viena iš dažniausių mirties priežasčių COVID-19 pandemijos laikotarpiu – ji pažeidžia širdį, kepenis ir inkstus. Dar viena dažna COVID-19 pacientų mirties priežastis – abnormalus kraujo krešulys, dėl kurio pasireiškia infarktas arba insultas. Tikslių skaičių apie tai, kiek ligoninėse gydomų pacientų patiria citokinų audrą, kol kas neturima.
Vienas „Journal of Internal Medicine“ publikuotas tyrimas aiškina, kad „viena ryškiausių COVID-19 savybių“ yra baltųjų kraujo kūnelių, citokinų audros komponentų, trūkumas.
Prof. B. Isenbergas virtualiame Karališkosios medicinos asociacijos susirinkime kalbėjo: „Visai netrukus galite pastebėti pagerėjimą – gali atrodyti, kad jis prasidėjo spontaniškai arba dėl taikomos terapijos. Bet tai – tyla prieš audrą, nes po laikino pagerėjimo liga gali sugrįžti ir tada būti tikrai mirtina.“
Manoma, kad ši reakcija prasideda nuo pirminio užsikrėtimo praėjus maždaug dviem savaitėms, sako prof. D. Isenbergas.
„Citokinai yra mažos molekulės. Jie yra dalis įgimtos žmogaus reakcijos į infekcijas, bet staigus didelio jų kiekio išleidimas sukelia dideles problemas. Audra prasideda tada, kai įgimta imuninė sistema dėl kol kas visiškai neaiškių priežasčių, pradeda absoliučiai nekontroliuojamą ir perteklinį šių uždegimą skatinančių molekulių išleidimą. Matome visą eilę šio proceso pasekmių.
Tai nėra vien tik COVID būdingas dalykas – šis fenomenas mums pažįstamas jau nuo 1918–1919 metų gripo epidemijos laikų, tai laikoma neproporcingo jaunų žmonių mirčių skaičiaus priežastimi“, – teigia prof. D. Isenbergas.
Prof. D. Isenbergo teigimu, dešimčiai mėnesių praėjus nuo COVID-19 krizės pradžios vis dar neaišku, kurie pacientai greičiausiai patirs mirtiną ligos komplikaciją.
Jis sako: „Vis dar lieka nežinoma, kodėl vieniems pacientams ši problema yra labiau tikėtina, nei kitiems.“
Žinomas tik vienas vaistas – deksametazonas, nebrangiai kainuojantis steroidas, kurio poveikis stabdant citokinų audrą yra įrodytas. Jis veikia nuramindamas imuninę sistemą infekcijos metu, iš esmės apsaugodamas ją pačią nuo savęs.
