Naujienų agentūra RT paviešino Viktoro Buto bylos dokumentus. Vakar Balsas.lt publikavo jo žmonos Allos But laišką, kuriame ji kreipėsi į Tailando parlamentą ir prašė pagalbos vyrui. Tarp dokumentų taip pat buvo ir Viktoro Buto laiškas Tailando parlamentui.
„Mirties pirklys“ kreipėsi į Tailando parlamentą su prašymu iš naujo ištirti jo bylą. Savo laiške jis argumentavo, kodėl Apeliacinio teismo sprendimai neatitinka Tailando įstatymų ir tvarkos, išdėstė JAV provokacijos grandinę ir pateikė priežasčių, kodėl Tailandas neturėtų sutikti su jo ekstradicija į JAV.
Pateikiame Jūsų dėmesiui šį Viktoro Buto „kūrinį“:
„Mano advokatai čia ir Maskvoje išstudijavo Apeliacinio Teismo nutarimą ir palygino jį su Pirmosios instancijos teismo ir Baudžiamojo teismo nutarimais.
Tailande nėra aukštesnės instancijos teismo, kuriame galėtų būti sprendžiami ektradicijos klausimai, tačiau jei toks būtų, jis pasiūlytų keletą gynybos punktų. Aš nesu teisininkas, tačiau pabandysiu išaiškinti šiuos aspektus kaip išmanau.
1. Mano areštas 2008 metų kovo mėnesį buvo išprovokuotas Amerikos agentų, kurie negerbia nei Tailando, nei Rusijos įstatymų, ir neturėjo jokių įrodymų prieš mane. Amerikiečiai įkalbėjo kelis Tailando valdininkus pasirašyti popierius dėl mano suėmimo, kaltinant mane terorizmu. Jie tai padarė, pasakydami Tailando valdininkams, kad esu nusikaltėlis ir kad Amerikos pusė turi mano kaltės įrodymų. Tai įvyko po trijų dienų, kaip aš atvykau į Tailandą iš Maskvos. Suėmimo metu amerikiečiai apžiūrėjo mano viešbučio kambarį Bankoke be Tailando teismo išduoto orderio. Per kratą Amerikos agentai nieko nerado: nei mano viešbučio kambaryje, nei verslo centre nebuvo nei ginklų, nei ginklų brėžinių, nei pinigų. Iki balandžio 9 dienos nebuvo jokios ekstradicijos užklausos iš JAV.
Vieną mėnesį Tailando teismas vykdė tyrimą dėl kaltinimų terorizmu. 2008 metų balandį Tailando apkaltos procesas buvo pristabdytas dėl priežasčių ir įrodymų trūkumo. Aš buvau paleistas į laisvę vienai minutei ir staigiai vėl suimtas, kol bus laukiama ekstradicijos. Amerikos pusė niekada nepateikė jokių mano kaltės įrodymų ir Tailando teismui teigė, kad tai yra slapta informacija ir yra saugoma Amerikoje. Apeliacinis teismas tikisi gauti įrodymų, reikiamų ekstradicijai, tačiau tokių kol kas irgi nėra. Vieninteliai įrodymai, kuriuos pateikia JAV, tai Amerikos prokurorų kaltinimai ir rašytiniai DEA agentų, kurie net nedalyvavo mano suėmime, patvirtinimai.
Tačiau pirmosios instancijos teismas kažkodėl patvirtino įkalčių turėjimą prieš mane tam, kad galėtų atsakyti JAV dėl užklausos dėl mano ekstradicijos. Papildomi įrodymai, kuriuos pateikė JAV pusė, tai krovininio lėktuvų vaizdų kopijos iš sovietinių vadovėlių ir atspausdinti lapais iš visuotinai prieinamų interneto tinklapių. Nė vienas iš šių popierių nebuvo rastas per kratą 2008 metų kovo 6 dieną. Nė vieną iš šių popierių Tailando policijos pareigūnai nepriskyrė prie mano nuosavybės tą dieną, kai buvau suimtas. Kai Rusijos vyriausybė paprašė kaltinimų kopijų ir papildomų įrodymų, JAV nusiuntė Rusijai tą pačią krūvą senų vadovėlių ir interneto puslapių, absoliučiai neturinčių reikšmės mano atveju. Šie dokumentai neturi nieko bendro su manimi.
2. Apeliacinis teismas nesutiko su Baudžiamuoju teismu dėl to, kad mano atvejis yra politinio pobūdžio. Aš niekada nesu niekam pardavinėjęs ginklų. Mano verslo esmė buvo įvairių prekių transportavimas oru pagal sutartis, dažniausiai su Afrikos vyriausybėmis. Provokacijos Bankoke metu Amerikos agentai, apsimetę Kolumbijos kairiojo sparno judėjimo FARC nariais, paprašė manęs parduoti jiems didelį kiekį ginklų, o paskui areštavo mane. Aš niekada nesiruošiau nieko jiems parduoti, išskyrus savo vienintelį likusį krovininį lėktuvą, kuriuo bandžiau atsikratyti jau ne vieną mėnesį.
Mano advokatai bandė įrodyti, kad tai politinė provokacija. Skirtingai nei mano JAV, FARC yra politinė, o ne kriminalinė ar teroristinė organizacija. Baudžiamasis teismas sutiko su mano gynyba ir JAV užklausa dėl ekstradicijos buvo atmesta. Tačiau Apeliacinis teismas ignoravo pirmąjį verdiktą. Jis nustatė, kad jei aš nesu FARC narys, vadinasi mano atveju tai negali būti traktuojama, kaip politinis reiškinys. Mes tikime, kad gali, todėl Tailandas neturėtų sutikti su mano ekstradicija į JAV.
3. Apeliacinis teismas nusprendė, kad Amerikos kaltinimai atitinka ir sutinka su Baudžiamojo kodekso 135 straipsniu (terorizmas), kai Baudžiamasis teismas teigia, kad kaltinimai neatitinka įstatymo. Kaltinimai iškelti prieš mane pagal Tailando Baudžiamojo kodekso 135 straipsnį buvo atmesti 2008 metų balandžio 9 dieną. Kadangi Tailande aš esu išteisintas dėl šių kaltinimų, ekstradicijos į JAV neturi būti.
4. Baudžiamasis teismas nustatė, kad yra neįmanoma įvertinti, kokia turėtų būti bausmė už numanomą nusikaltimą, kurį įvykdė užsienietis kitoje šalyje prieš kitus užsienio piliečius. Apeliacinis teismas nusprendė, kad Amerikos kaltinimai atitinka ir sutinka su Tailando Baudžiamojo kodekso 135 straipsniu, todėl yra įmanoma įvertinti bausmę ir ji tikrai bus griežtesnė nei vieneri metai įkalinimo. Mes tikiname, kad Amerikos kaltinimai neatitinka ir nesutinka nė su vienu Tailando įstatymų straipsniu.
Viskas, ką aš išvardinau, yra tik keli punktai iš Apeliacinio teismo sprendimų, kuriuos mes bandysime apskųsti, jei tik mums bus suteikta tokia galimybė.
Dėl visų aukščiau išvardintų faktų tampa aišku, kad Apeliacinis teismas buvo politiškai spaudžiamas, kai priėmė sprendimą dėl ekstradicijos, kadangi nesirėmė esamais įstatymais.
Norėčiau Jūsų paprašyti, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas, kurio metu būtų peržvelgti visi aspektai, susiję su mano byla, pradedant mano suėmimo aplinkybėmis ir baigiant Apeliacinio teismo sprendimais.
Labai Jūsų prašau, kad mano byla būtų nagrinėjama atsižvelgiant į tas teises ir laisves, kurias garantuoja Tailando Konstitucija ir Tailando įstatymai.“
Susiję straipsniai:
„Mirties pirklio“ V. Buto bylos dokumentai viešam aptarimui
Galutinį žodį dėl „Mirties pirklio“ perdavimo JAV tars Tailando vyriausybė
Tailandas sutiko Jungtinėms Valstijoms išduoti „Mirties pirklį“
