Nors apžėlusios kapinės yra paslaptingos vietos, su apleistomis koplytėlėmis ir išvirtusiais antkapiais, tapusiais idealia užuovėja augalams bei gyvūnams, katakombos siejasi su kur kas didesnį nerimą keliančia aplinka. Visame pasaulyje koplyčios ir bažnyčios už akmeninių durų slepia tamsias požemių paslaptis - nuo šeimyninių kapų iki kaulais nuklotų mirties miestų.
Nepaisant šiurpios jų egzistencijos, katakombos tapo išeitimi dėl persipildžiusių kapinių. Daugeliu atveju kūnai būdavo trumpam palaidojami, prieš juos perkeliant į katakombą, kur jie būdavo patalpinti su kitais palaikais pagal tam tikrą nusistovėjusį būdą, leidžiantį žmonių skeletus laidoti į tą patį kapą. Katakombas naudojo jau prieš 3000 metų Zaratustros pasekėjai Persijoje, o taip pat šį paprotį buvo perėmę Romos katalikų, Rytų ortodoksų bei žydų tikėjimai, tiesa, dažnai daug subtilesniu pavidalu, kuris atnešė visiškai naują reikšmę supratimui apie kaulų sandarą.
Kaulų koplyčia
Kaulų koplyčia. Evora, Portugalija (Nuno S. Andre, G.Jansoone nuotr.)
Capela dos Ossos reiškia „Kaulų koplyčia“, tai vienas iš žymiausių Evatora monumentų, tiek dėl svarbių istorinių įrašų, tiek dėl ypatingai turistų lankomos vietos. Sugalvoti pranciškonų vienuolio 16 amžiuje, šie mirties vartai, prie šv. Pranciškonų bažnyčios buvo pastatyti, kad atspindėtų gyvenimo laikinumo idėją. Virš įėjimo įrašas grėsmingai perspėja: „Mes, čia gulintys kaulai, Jūsų kaulų laukiame“. Vidinės bažnyčios sienos ir aštuoni jos pilioriai yra „papuošti“ maždaug 5000 vienuolių kaukolėmis ir kaulais, ant kurių pakabinti du kūnai, prilaikomi grandinių lubose. Jų tapatybės lieka nežinomos, tačiau legenda pasakoja apie pavydžios žmonos prakeiktus neištikimą vyrą ir jo sūnų.
Kaukolių koplyčia
Kaukolių koplyčia. Czermna, Lenkija (Merlin nuotr.)
Pastatyta 1776 metais, Kaukolių koplyčia Czermna Lenkijoje, buvo keista parapijos klebono idėja, kuris šitaip pasirūpino 3000 žmonių kaulais, jų eilėmis išdėliojęs mažos barokinės bažnytėlės sienas. Po grindimis yra sudėti dar 21 000 žmonių kaulai, kurie mirė Trisdešimties metų kare (1618-1648) dėl choleros ar bado. Kol tie, kurių niekas neklausė, ar norėtų būti šiurpaus peizažo dalimi tyliai sutinka, kiti kaulai, metantys kraupius šešėlius ant sienų, taip pat ilsisi Kaukolės koplyčioje ir makabriškai kinkuoja į paskutinę savo „tylos šventovę“.
San Bernardino alle osa bažnyčia, Milanas
San Bernardino alle ossa bažnyčia Milane, Italija (Ron Sheridan nuotr.)
Nors San Bernardino alle Ossa katakomba buvo pastatyta, kad atliktų ir kitokias funkcijas, nei sąmoningai makabriškos Kaukolės ar Kaulų koplyčios, ji tiek pat niūri, kad ir kiek dekoratyvi būtų. Katakomba buvo įrengta 1210, kai gretimai esančios ligoninės kapinės buvo perpildytos, o morgas tapo kaulų laikymo vieta. 1269 m. buvo pastatyta koplytėlė, kuri vėliau 1712 m. sudegė. Tai paskatino didesnės bažnyčios statybas 1776 m., kadangi aplinkui buvo statoma vis daugiau katakombų.
Sebastiano Riči Skrendančių sielų ir angelų pergalė, freska (G. Dallorto nuotr.)
1695 metų Sebastiano Riči freska, katakombos kape, vaizduoja „Skrendančių sielų ir angelų pergalę“, nors pats pastatas buvo įkvėptas Kaulų koplytėlės Evoroje (Italija). Taigi, nors ir nebuvo pastatyta kaip gąsdinanti atrakcija, amžių dėka ši bažnyčia tapo smalsių turistų, kurie siekia gauti nors mažą dalelę išėjusiųjų tikėjimo šviesos, lankoma vieta.
