Vis daugiau JAV įstatymų leidėjų kalba apie būtinybę panaikinti mirties bausmę. Pagrindinis jų argumentas - ne moralinis, o ekonominis. Pasirodo, krizės metu net mirties bausmė yra pernelyg brangus „malonumas“.
JAV Merilendo valstijos gubernatorius demokratas Martinas O‘Malley - vienas iš tų įsitikinusių mirties bausmės priešininkų, kuriems netikėtai ekonominė sumaištis yra naudinga. Pasak JAV dienraščio „The New York Times“, anksčiau gubernatorius bandydavo įtikinti oponentus remdamasis religiniais argumentais. Dabar M.O‘Malley aiškina, kad teismo procesai, kuriuose prokurorai reikalauja skirti aukščiausią bausmę kainuoja net tris kartus daugiau, negu žmogžudysčių bylos, kuriose kaltinamajam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
„Mes negalime sau to leisti, kol yra geresnių ir pigesnių kovos su nusikalstamumu būdų“, - teigė M.O‘Malley.
Bausmės kaina - 3 mln. dolerių
Jungtinėse Valstijose teismo procesai, kurių metu kaltintojai siekia mirties bausmės, yra brangesni, nes jie trunka ilgiau, juose dalyvauja daugiau teisininkų ir brangiai apmokamų ekspertų. Be to, nuosprendžiai gerokai dažniau apskundžiami aukštesnės instancijos teismams.
Apeliacijos sukelia ypač daug sumaišties. Štai Naujosios Meksikos įstatymų leidėjus vis labiau piktina faktas, jog dauguma mirtininkų skundų būna patenkinami ir jų bausmė keičiama į kalėjimą iki gyvos bausmės - taigi tas pats rezultatas kainuoja gerokai brangiau. Iškalbinga Merilendo statistika: nuo 1978 metų šios valstijos prokurorai siekė mirties bausmės 162 kartus, šis jų reikalavimas patenkintas 56 kartus, tačiau tik 5 nuteistieji sulaukė savo egzekucijos dienos, o kiti 5 vis dar laukia savo eilės.
Merilendo valstijoje įsikūrusio Urbanistikos instituto atliktas tyrimas parodė, kad dėl apeliacijų prokurorų pastangos nubausti ką nors mirties bausme kainuoja net 1,9 mln. JAV dolerių (5,13 mln. litų - red.) brangiau, negu pasodinti nusikaltėlį į kalėjimą iki gyvos galvos. Bylos, kurioje priimamas mirties nuosprendis, išlaidos vidutiniškai siekia 3 mln. dolerių, o kalėjimo iki gyvos galvos bausmės byla paprastai atsieina „tik“ apie 1,1 mln. dolerių. Teigiama, kad išlaidų rodikliai ir kitose valstijose panašūs.
Kritikų dar neįtikino
Mirties bausmės šalininkai vis dar nepatikliai sutinka kvietimą taupyti pinigus tokiu neįprastu būdu. Kadaise jų neįtikino argumentai, kad teismai gali nubausti nekaltą žmogų, kad trūksta įrodymų apie mirties bausmės teigiamą poveikį mažinant nusikalstamumą, kad nėra aiškių kriterijų, kurie padėtų išskirti mirties bausmės vertus nusikaltimus nuo kitų, baustinų švelniau. Dabar kritikai tvirtina, kad taupymas trumpuoju laikotarpiu gali atnešti dar didesnių išlaidų ateityje. Esą krizė verčia taupyti policijos biudžeto sąskaita, todėl tik mirties bausmė galėtų atbaidyti potencialius žudikus.
Vis dėlto spaudimas darosi vis stipresnis. Ekspertų vertinimu, arčiausiai mirties bausmės panaikinimo šiuo metu yra Kolorado, Kanzaso, Nebraskos ir Naujojo Hampšyro valstijų įstatymų leidėjai. Merilende, Montanoje bei Naujojoje Meksikoje taip pat daugėja diskusijų apie lėšas, kurias galima būtų sutaupyti atsisakius aukščiausios bausmės.
Kiekviena JAV valstija turi teisę pati nustatyti, ar jos teritorijoje bus taikoma mirties bausmė. Šiuo metu bausmės nėra vykdomos 14 iš 50 valstijų. JAV dažnai sulaukia tarptautinių organizacijų kritikos, nes ji viena iš nedaugelio demokratinių pasaulio valstybių, kuriose vis dar vykdomos mirties bausmės.
