Nebegalime kartoti, kad Seimo nariai – tik būrys brangiai apmokamų dykaduonių ar turistų, darbo metu Tailande stebinčių paukštelius, išskrendančius moterims iš tarpukojų. Atsitiktinai atsidūręs šalia priepuolio ištikto garsaus kompozitoriaus Mikalojaus Noviko, Seimo narys Vytenis Andriukaitis jį išgelbėjo nuo mirties. Tačiau V. Andriukaičio poelgis – greičiau išimtis iš taisyklės. Nors dauguma esame mokyti gaivinti mirštantįjį, ištikus nelaimei absoliuti dauguma tik panikuoja arba ciniškai fotografuoja.
Sukūręs dešimtis populiarių šlagerių, tarp kurių bene žinomiausias – „Žalioj stotelėje“, kompozitorius M. Novikas prieš savaitę šventė 70 metų jubiliejų. Gausus būrys menininkų, muzikų ir draugų pasveikinti maestro buvo pakviesti į sostinės restoraną „San Marco“, esantį netoli Nacionalinės filharmonijos.
Vaistus nuo aukšto kraujospūdžio vartojantis kompozitorius vakaro metu daug judėjo, jaudinosi, pavargo. Visiems jau ruošiantis namo, M. Novikas staiga susmuko ir apalpo. Jubiliatas akimirksniu išbalo ir nustojo kvėpuoti...
Daugelis svečių jau buvo išsiskirstę, o tarp užsilikusiųjų bei artimųjų lyg tyčia nebuvo nei mediko, nei sugebančiojo žmogų gaivinti.
Ieškodama pagalbos, viena iš svečių išbėgo į gatvę ir kaktomuša susidūrė su šalia restorano gyvenančiu Seimo nariu Vyteniu Andriukaičiu. Jis kaip tik ėjo namo iš televizijos po „Gerumo dienos“ laidos, kurios metu iš žiūrovų buvo renkamos aukos onkologijos ligoninėms.
Išgelbėjo Seimo nario sumanumas
Išgirdęs, kas nutiko, V. Andriukaitis suprato, jog brangi kiekviena sekundė, todėl daug neklausinėjęs įpuolė į restoraną. Gydytojo profesiją turintis politikas pagal sustingusius apalpėlio vyzdžius nustatė, kad M. Noviką jau ištikusi klinikinė mirtis, todėl nedelsdamas ėmė daryti dirbtinį kvėpavimą „burna į burną“ bei širdies masažą.
Pastangos buvo sėkmingos – M. Novikas atgavo sąmonę. Netrukus atvykus greitosios pagalbos medikams, jis jautėsi taip gerai, kad iš pradžių atsisakė važiuoti į ligoninę pasitikrinti sveikatos.
Taigi Seimo narys pasielgė labai sumaniai bei garbingai, tačiau jam bepigu – jis yra baigęs Medicinos universitetą, iki 1992 metų, kai pasuko į politiką, dirbo Vilniaus respublikinėje klinikinėje ligoninėje širdies chirurgu, tad tiesiog negali nemokėti gelbėti mirštančiojo.
Širdies masažas – čiužiniui
„Atskubėję pas mirštantįjį, beveik niekada nerandame, kad kas nors jį gaivintų, – iš daugiametės patirties žino Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė. – Kartais netikėtai susidūrę su mirtimi sutrinka net medikai.“
Prieš kelerius metus nedidelė jaunimo kompanija Šiaulių medicinos mokyklos bendrabutyje šventė Valentino dieną. Netikėtai vienas vaikinas apalpo ir mirė. Palaidoję sūnų jaunuolio tėvai apkaltino esą per vėlai atvykusius greitosios pagalbos gydytojus.
Tačiau po Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo išaiškėjo, kad vaikinas sirgo sunkia cukraligės forma ir tinkamai nesigydė, todėl liga buvo „suėdusi“ kone visus vidaus organus. Kai dėl ūmaus priepuolio vyrukas ėmė merdėti, kartu buvusios medicinos mokyklos studentės sumišo ir gaivinti jį ėmė nemokšiškai. Širdies masažą jos darė minkštoje įdubusioje lovoje, todėl spaudė ne tiek širdį, kiek čiužinį ir žmogaus, aišku, neatgaivino.
Originalus dirbtinis kvėpavimas
Tačiau ką norėti iš žioplų, isterijai pasiduodančių studenčių, jei net prityrę Vilniaus greitosios pagalbos medikai pernai taip originaliai gaivino girtą merginą, kad dabar laukia teismo.
2009-ųjų spalio 26-ąją į prokuratūrą kreipėsi 18 metų vilnietė – apkaltino du Vilniaus greitosios pagalbos stoties darbuotojus, kad užuot reanimobilyje gaivinę, ją išžagino!..
Naktį į spalio 24-ąją sostinės greitosios pagalbos stotis sulaukė skambučio apie nelaimę – prie geležinkelio stoties girta aštuoniolikmetė, begerdama iš butelio, kartu su juo nuvirto ant šaligatvio ir šukėmis smarkiai susikapojo veidą.
Sužeistąją į ligoninę vežė reanimobilis, vairuojamas 62 metų Jano Andžejaus Borovskio. Mergina tikina, kad pakeliui autobusiukas sustojęs, o tada 36 metų slaugytojas Kęstutis Stasaitis ją apsvaiginęs kažkokiais vaistais ir išžaginęs.
Ekspertai nustatė, kad mergina tikriausiai nemeluoja – jos intymioje vietoje rasti ne tik K. Stasaičio, bet ir J. A. Borovskio spermatozoidų!
Vairuotojas jau prisipažino, kad pakeliui sustabdė autobusiuką nuošalioje vietoje ir abu su K. Stasaičiu, nuo alkoholio bei vaistų apspangusiai merginai numovę kelnes, pasikeisdami „pumpavo“ na... tam tikros rūšies „dirbtinį kvėpavimą“.
Iki teismo suimtas K. Stasaitis visus kaltinimus atkakliai neigia ir tikina, esą jo spermatozoidai be jokių lytinių santykių patys kažkokiu paslaptingu būdu perbėgę į apsvaigusios merginos makštį.
Brangios beprasmės pamokos
Iš tikro K. Stasaičio ir J. A. Borovskio atvejis – nemaloni išimtis. Jei ne su sirenomis lekiantys greitosios pagalbos autobusiukai, ištikus infarktui ar insultui išgyventi neturėtume jokių šansų. O kodėl – juk didesnė žmonių dalis yra mokyta gaivinti mirštantįjį, bet ištikus bėdai nemoka ar nenori to daryti.
12 valandų pirmosios pagalbos mokymus privalo išklausyti visi prieš gaudami vairuotojo pažymėjimą. Negana to, kas 5 metai į tokius pat kursus eina kone visi valstybės pareigūnai, kariškiai, paslaugų bei socialinės sferos, švietimo įstaigų, pavojingą darbą dirbantys darbuotojai bei dar daugelis kitų.
Visi šie kursai – mokami. Taigi kai kas susikrauna gražaus pinigo, o kai ištraukiamas skenduolis ar gatvėje nuvirsta žmogus – susirenka tik dykaduoniaujančių žioplių minia.
„Žmogus su mirtim susiduria retai, todėl sutrinka, visus kursus, pamokas užmiršta. Kad aplinkiniai dažniausiai net nebando gaivinti mirštančiojo – dar pusė bėdos. Žymiai blogiau, kad labai dažnai mums, medikams, trukdoma“, – pasiguodė medikė E. Kukaitienė.
Gaivina net numirėlius
Gydytoja papasakojo, kad bet kur Lietuvoje aplinkiniai, ypač neblaivūs, gaivintojus kritikuoja, moko ir net iškeikia.
„Ne kartą teko raminti iš nelaimės vietos grįžusius verkiančius, įžeistus, pažemintus greitosios pagalbos medikus, net kviesti psichologą“, – prasitarė E. Kukaitienė.
Iš vieno gydytojo „Akistatai“ pavyko sužinoti nedidelę tarnybinę paslaptį. Negaivinamo mirštančiojo gyvybė po agonijos rusena vos 5 minutes, todėl atskubėję greitosios pagalbos medikai neretai randa žmogų jau mirusį. Tačiau jei jo artimieji klykia, isterikuoja, medikai dėl šventos ramybės lavoną dar ilgokai gaivina, numirėliui ventiliuoja plaučius, masažuoja širdį, nors puikiai žino, kad tai beprasmis darbas.
Pati naujausia mada pamačius mirštantįjį – jį lyg kokį artistą fotografuoti mobiliaisiais telefonais. Pasak medikų, susirinkę žiopliai lipa ant galvos, be jokių sąžinės skrupulų nudengia lavoną ir fotografuoja, kad paskui galėtų parodyti namiškiams bei bičiuliams ar įdėti internete.
Užsieniečiai investuoja į techniką
Kai klausantis greitosios pagalbos stoties viršininkės ėmė darytis baisu ir koktu, ji kiek nuramino: „Viena paguoda, kad gaivinti mirštančiojo nemoka ir užsienyje. Švedijoje mačiau, kaip gatvėje pargriuvus žmogui irgi nei žiopliai, nei policininkai nepuolė daryti dirbtinio kvėpavimo.“
Tačiau vos policininkas riktelėjo, minia akimirksniu kultūringai atsitraukė. Niekas nedrįso nei mokyti greitosios pagalbos medikų, nei apalpėlio fotografuoti.
„Užsieniečiai eina kitu keliu, – atskleidė E. Kukaitienė. – Vakarų šalyse prekybos centrų, restoranų, sporto salių, net lėktuvų savininkai nuperka širdies defibriliatorius, kuriais pagal nesudėtingą instrukciją, piešinukus bet koks žmogus sugeba gaivinti mirštantįjį“.
Niekas mūsų nesame sudarę sutarties su Dievu. „Dažnai nežinom, kokią ligą viduj nešiojamės. Gal ryt poryt susmuksim namie ar gatvėje. Būtų gerai, kad artimieji iš anksto pagalvotų, kaip greičiau paskambinti medikams, kaip gaivinti“, – sakė E. Kukaitienė.
Patarimai
Bendrasis pagalbos telefonas numeriu 112 iki šiol Lietuvoje veikia prastai ir lėtai. Žymiai operatyviau greitajai pagalbai prisiskambinsite šiais trumpaisiais numeriais: 103 („Omnitel“ tinkle), 033 („Bitė“), 033 („Tele2“). Įvykus nelaimei, bus ne laikas ieškoti telefono numerio – jums tinkamą tuoj pat įsiveskite į savo mobiliojo telefono atmintinę.
Agonijos ištiktas (be pulso, nekvėpuojantis) žmogus negaivinamas miršta per 4–5 minutes. Mažai tikėtina, kad greitosios pagalbos medikai suspės atlėkti per tokį trumpą laiką, o jeigu mirštantysis būna gaivinamas, jo gyvybę galima palaikyti pusę valandos ir ilgiau, todėl nedelsdami imkitės gaivinti.
Nukentėjusįjį reikia paguldyti ant kieto lygaus pagrindo (pavyzdžiui, ant grindų). Suteikiantysis pagalbą atsiklaupia iš šono.
Ant kaktos uždėjus delną, reikia atlošti galvą, o nykščiu ir smiliumi užspausti šnerves. Kitos rankos pirštais reikia smakrą pakelti aukštyn.
Giliai įkvėpus, pūsti orą į burną. Jei pučiama tinkamai, turi pakilti krūtinės ląsta. Jei nepakyla, reikia patikrinti, ar gerklė neužkimšta svetimkūniais, ar galva pakankamai atlošta.
Kartu reikia daryti ir širdies masažą – krūtinės paspaudimus. Delnu spaudžiama maždaug 3–4 cm aukščiau krūtinkaulio apačios (galvos link).
Jei gaivinama dviese, gaivinimo ciklas – du įpūtimai ir 15 krūtinės paspaudimų. Jei gaivintojas vienas, po dviejų įpūtimų krūtinę paspausti 30 kartų.
Sigitas STASAITIS