Antradienį amerikiečių skulptorius mirė nuo plaučių uždegimo savo namuose Niujorke, laikraščiui „New York Times“ pranešė jo advokatas Johnas Silbermanas.
Per šešis dešimtmečius trukusią karjerą Serra tapo vienu žymiausių pokario Amerikos menininkų.
Dirbdamas daugiausia su plienu, dažnai sukamu į įspūdingas formas ir oksiduojamu, kad išgautų išskirtinę tamsiai oranžinę spalvą, Serra garsėjo didelėmis skulptūromis, skirtomis ne tik stebėti, bet ir tyrinėti, patirti ir pajusti.
Jo konkrečiai vietai skirti kūriniai, nesvarbu, ar jie buvo iškalti žolės lauke, ar nuolat įrengti Guggenheimo muziejaus prieigose Bilbao mieste, taip pat kvietė žiūrovus naujai įsitraukti į juos supančią aplinką.
Antradienį Gugenheimo „Instagram“ paskyroje paskelbtoje žinutėje rašoma, kad Serra savo darbais „pakeitė mūsų erdvės ir formos suvokimą bei iš naujo apibrėžė žiūrovo ir meno kūrinio ryšį“.
Pareiškime taip pat rašoma: „Serros meninė vizija buvo paremta ne tik jo kūrinių masteliu ir didingumu, bet ir giliu meno, architektūros ir aplinkos santykio supratimu.“
Nuo vaikystės užsiėmė menu
Serra gimė 1938 m. San Franciske, Kalifornijoje, ir jau ankstyvoje vaikystėje susidūrė su kūryba. Rochardas buvo laivų statyklos vamzdžių montuotojo sūnus, jis dirbo plieno gamyklose, kad galėtų išlaikyti studijas Kalifornijos Berklio ir Santa Barbaros universitetuose.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Serra studijavo tapybą Jeilio universitete ir susidraugavo su daugeliu šiuolaikinės tapybos meistrų, tarp jų Philipu Gustonu ir Robertu Rauschenbergu, nors atrodė, kad jis ilgisi trečiojo matmens ir ne tik dažų ar drobės, bet ir kitų medžiagų.
Po studijų ir kelionių Europoje Serra persikėlė į Niujorką ir pradėjo kurti skulptūras iš gumos ir stiklo pluošto.
Ankstyvuosiuose minimalistiniuose eksperimentuose su metalu jis purškė išlydytą šviną į kambarių kampus ir pavojingai atremdavo plieninius objektus vieną į kitą.
