Italijos prezidentas Sergio Mattarella prisiminė B. Pahorą kaip „karo, iškilusio nacionalizmo ir totalitarinių ideologijų sukeltų baisybių liudininką ir auką“.
B. Pahorą labiausiai išgarsino 1967 metais išėjęs jo autobiografinis romanas „Nekropolis“, atsidaręs po jo apsilankymo vienoje nacių stovykloje, kur jis buvo kalintas prieš 20 metų.
Į keletą užsienio kalbų išverstame romane atgyja žiaurumai ir siaubas, autoriaus išgyventi ir matyti nacių lageriuose, taip pat juntamas rašytoją kankinęs išgyvenusiojo kaltės jausmas.
Italijos kultūros ministras Dario Franceschini rašytoją pavadino „XX amžiaus milžinu“, kuris „meistriškai, šviesiai ir nieko nešvelnindamas“ rašė apie tamsiausius to metu laikus.
B. Pahoras gimė 1913 metų rugpjūčio 26 dieną dabartiniame Italijos šiaurės rytų pakrantės Triesto mieste. 1944 metais jis buvo nacių suimtas už dalyvavimą antifašistiniame Slovėnijos pasipriešinimo judėjimą ir pabuvojo penkiose nacių koncentracijos stovyklose.
Jam gimus Triestas priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai, mieste gyveno įtakinga slovėnų bendruomenė.
