Jam buvo 91-eri.
A. Isozaki mirė trečiadienį dėl senatvės savo namuose Okinavoje, o laidotuvėse dalyvaus tik artimiausi šeimos nariai, sakoma biuro pareiškime, atsiųstume naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu.
Tuo metu, kai pasaulinėje architektūroje dominavo JAV ir Europos stiliai, A. Isozaki buvo laikomas postmoderniu milžinu, savo projektuose derinusiu Azijos ir Vakarų kultūros bei istorijos įtaką.
Legendinio Kenzo Tange, pirmojo japonų architekto, pelniusio Pritzkerio premiją, globotinio A. Isozaki žymiausi darbai yra Šiuolaikinio meno muziejus Los Andžele ir 1992 metų vasaros olimpiadai Barselonoje pastatyta arena „Palau Sant Jordi“.
Be kitų žymių statinių jis taip pat suprojektavo „Team Disney Building“ – „The Walt Disney Company“ administracinę būstinę Floridoje.
A. Isozaki gimė Oitos prefektūroje pietvakarių Japonijoje 1931 metais ir buvo įtakingas rašytojas bei visuomenės kritikas.
Jam buvo 14 metų, kai buvo subombarduoti Hirošima ir Nagasakis, ir pokario Japonijos griuvėsiai liko su juo.
„Užaugau netoli branduolinio sprogimo epicentro vietos. Tai buvo visiški griuvėsiai, nebuvo jokios architektūros, jokių pastatų ir net miesto“, – sakė jis.
„Taigi mano pirmoji patirtis su architektūra buvo architektūros tuštuma, ir aš pradėjau svarstyti, kaip žmonės galėtų atstatyti savo namus ir miestus“, – pridūrė architektas.
Skirdamas 2019 metų apdovanojimą, Pritzkerio komitetas gyrė jo darbe matomą įtakų derinį.
„A. Isozaki buvo vienas pirmųjų japonų architektų, kūrusių už Japonijos ribų tuo metu, kai Vakarų civilizacijos tradiciškai darė įtaką Rytams“, – sakė apdovanojimų rėmėjo „Hyatt Foundation“ pirmininkas Tomas Pritzkeris.
Jis pridūrė, kad A. Isozaki kūrybai „išskirtinę įtaką darė jo buvimas pasaulio piliečiu – tikrai tarptautinis“.
Žiuri jo architektūrą apibūdino kaip darbą, kuris „niekada tiesiog nekartojo status quo“.
„Jo prasmingos architektūros paieškos atsispindėjo jo pastatuose, kurie iki šiol nepaklūsta stilistinėms kategorijoms“, – pridūrė žiuri.
