Eidamas 103 metus mirė Šveicarijos chemikas Albertas Hofmannas, kuris išrado žinomiausią haliucinogeninį preparatą LSD, tapusį psichodelinės hipių kultūros simboliu, trečiadienį pranešė pareigūnai.
1906 metais Badene gimęs A.Hofmannas mirė nuo infarkto savo namuose Šveicarijos Bazelio mieste, pranešė jo knygų leidėjai ir Tarpšakinė psichodelinių tyrimų asociacija Kalifornijoje.
A.Hofmannas susintetino LSD Šveicarijos farmacijos fabrike „Sandoz“, kuriame jis dirbo nuo 1929 iki 1971 metų.
Lizergo rūgšties dietilamidą (LSD), stiprią pusiau sintetinę psichotropinę medžiagą, jis netyčia išskyrė 1938 metais, tyrinėdamas galimybes medicinoje panaudoti paprastąją skalsę, ant kviečių randamą mikroskopinį grybelį.
Po penkerių metų, 1943-aisiais, per pakartotinį eksperimentą A.Hofmannas pats pajuto preparato vartojimo pasekmes: labai nedidelis LSD kiekis atsitiktinai pateko jam ant pirštų ir prasiskverbė po oda.
„Aš buvau priverstas nutraukti savo darbą laboratorijoje viduryje dienos ir vykti namo, nes pajutau didelį neramumą ir lengvą galvos svaigimą, - rašo A.Hofmannas savo knygoje „LSD- mano problemiškas vaikas“ (LSD - mein Sorgenkind).
„Namie aš priguliau ir pajutau gana malonią būseną, panašią į apsvaigimą su itin įaudrinta vaizduote. Tarsi miegodamas, užmerkęs akis (dienos šviesa man atrodė nemaloniai ryški), aš regėjau nenutrūkstamą fantastiškų vaizdų, keistų vaizdinių srautą su intensyviu kaleidoskopišku spalvų žaismu“.
Po to mokslininkas pakartojo bandymą, bet šįkart suvartojo kur kas daugiau medžiagos. Tada jam teko patirti siaubingus išgyvenimus, kuriuos jis aprašė „kaip demoniškas išorinio pasaulio transformacijas“ ir išorinio pasaulio dezintegraciją, savojo „aš“ išnykimą.
A.Hofmannas nustatė, kad LSD veikia panašiai, kaip preparatai, kuriuos daug amžių vartojo kai kurių religinių bendruomenių sekėjai sąmonei pakeisti.
Mokslininkas tikėjosi, kad lizergo rūgštis bus veiksminga priemonė žmogaus psichikai tirti ir padės gydyti psichiatrines ligas, tarp jų schizofreniją. Kurį laiką bendrovė „Sandoz“ pardavinėjo LSD su prekiniu ženklu „Delisyd“.
Septintojo dešimtmečio viduryje lizergo rūgštis buvo uždrausta Jungtinėse Valstijose ir kitose Vakarų šalyse.
Tai įvyko po to, kai šis preparatas, dar dažnai vadinamas rūgštimi (acid) tapo neatimama Vakarų kontrkultūros dalis, ir jį ėmė vartoti vis daugiau jaunuolių, siekusių panirti į psichodelinį transą ar, anot jų pačių, - leistis į „kelionę“ (trip).
Daugelis muzikantų ir kiti meno pasaulio atstovai prisipažino, kad LSD padėjo jiems surasti naujas kūrybos formas ir kryptis.
Tačiau psichodelinių preparatų vartojimo kritikai teigia, kad jie itin pavojingi ir gali sukelti itin rimtus psichikos sutrikimus.
Pats A.Hofmannas primygtinai reikalavo, jog LSD būtina vartoti medicinos tyrimams, ir manė, kad milijonai hipių, piktnaudžiavusių preparatu, per klaidą laikė jį rekreaciniu narkotiku.
Praėjusių metų pabaigoje LSD išradėjas buvo įrašytas į „gyvų genijų“ sąrašą, kuris buvo sudarytas pagal Didžiosios Britanijos gyventojų apklausos rezultatus ir paskelbtas laikraštyje „Daily Telegraph“.
Pats A.Hofmannas savo atradimo ir savo asmens nesureikšmino.
„Esu paprastas šveicaras, mėgstantis paprastą gyvenimą“, sakė jis laikraščiui „Tages Anzeiger“ 2006 metai, kai buvo švenčiamas jo šimtųjų metinių jubiliejus.
