Balandžio 22 dieną staiga mirė Lietuvos nacionalinio dramos teatro veteranas Audris Chadaravičius. Šių metų rugpjūčio 25 d. jam būtų sukakę 73 metai.
Audris Mečislovas M. Chadaravičius 1957 m. Maskvoje baigė A. Lunačarskio teatro meno institutą, 1957-1990 m. vaidino Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre, kur yra sukūręs apie septyniasdešimties komiškų ir dramatinių vaidmenų. Žymiausi iš jų – Ferdinandas (Friedricho Schillerio „Klasta ir meilė“, 1960), Ostapas Benderis (Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo „Dvylika kėdžių“, 1968), Daumantas (Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“, 1969 ir 1994), Rostanevas („Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai“, 1971, pagal Fiodorą Dostojevskį).
Žiūrovus žavėjo tragikomiška Audrio Chadaravičiaus sukurto Juozapo Šveiko ironija („Juozapas Šveikas prieš Pranciškų Juozapą“, 1981, pagal Jaroslavą Hašeką), jaudino dramatiškas aktoriaus įkūnyto Moljero (Michailo Bulgakovo „Moljeras“, 1984) likimas.
Nuo 1990 m. Chadaravičius kūrė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro scenoje, tarp ryškiausių jo vaidmenų – Firsas (Antono Čechovo „Vyšnių sodas“, 1990) ir Tėvas (Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“, 2004).
Audris Chadaravičius yra sukūręs spalvingų vaidmenų R. Vabalo filmuose „Birželis, vasaros pradžia“ (1969), „Vyrų vasara“ (1970), „Akmuo ant akmens“ (1971), vaidinęs Lietuvos televizijos spektakliuose, tarp kurių – Velička (Petro Vaičiūno „Patriotai“, 1981), įgarsinęs virš dviejų šimtų vaidmenų LTV ir Lietuvos kino studijoje.
