• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Eidamas 93-us metus mirė Nobelio fizikos premijos laureatas japonas Isamu Akasaki, apdovanotas už novatoriško energiją taupančio šviesos diodų (LED) apšvietimo – ginklo prieš visuotinį atšilimą ir skurdą – išradimą, penktadienį pranešė jo universitetas.

Eidamas 93-us metus mirė Nobelio fizikos premijos laureatas japonas Isamu Akasaki, apdovanotas už novatoriško energiją taupančio šviesos diodų (LED) apšvietimo – ginklo prieš visuotinį atšilimą ir skurdą – išradimą, penktadienį pranešė jo universitetas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

I. Akasaki pelnė 2014 metų premiją kartu su dar dviem mokslininkais – Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura. Kartu jie sukūrė mėlyną šviesą skleidžiantį diodą, kurį Nobelio komiteto žiuri pripažino „revoliucingu“ išradimu.

REKLAMA

Mokslininkas mirė ketvirtadienio rytą ligoninėje Nagojos mieste nuo plaučių uždegimo, skelbiama privataus universiteto „Meijo“, kuriame jis dirbo, tinklalapyje.

LED šviestukai gali veikti dešimtis tūkstančių valandų ir eikvoja tik daug mažiau energijos, palyginus su kaitrine lempute, kurią XIX amžiuje išrado Thomas Edisonas (Tomas Edisonas).

REKLAMA
REKLAMA

Raudonos ir žalios šviesos diodai buvo išrasti gerokai anksčiau, tačiau mėlynos šviesos LED išradimas buvo laikytas fizikos šventuoju Graliu, nes norint atkurti baltą šviesą, panašią į skleidžiamą saulės, būtinos visos trys spalvos.

Mokslininkų trijulė pasiekė proveržį praėjusio amžiaus pabaigoje po tris dešimtmečius trukusio atkaklaus darbo, kai jiems pavyko priversti puslaidininkius skleisti ryškiai mėlynus spindulius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jų išradimai yra revoliucingi. Kaitrinės lemputės apšvietė XX amžių; XXI amžių apšvies LED šviestukai“, – 2014 metais pažymėjo Nobelio komiteto žiuri.

Japonų mokslininkų išradimas ne tik suteikė trūkstamą dėlionės detalę ryškiai baltoms lemputėms, bet ir padėjo sukurti spalvotus LED ekranus, naudojamus gaminant išmaniuosius telefonus ir daugelį kitų šiuolaikinių įrenginių.

REKLAMA

Pelnęs premiją I. Akasaki davė jauniems tyrėjams patarimą: „Neapsigaukite dėl madingų dalykų. Darykite kas jums patinka, jei tikrai norite tai daryti.“

„Iš pradžių buvo sakoma, kad to negalima išrasti XX amžiuje. Daug žmonių paliko [tyrimo projektą], bet aš nė nesvarsčiau to daryti“, – sakė jis.

REKLAMA

1929 metais Japonijos pietinėje Kagošimos prefektūroje gimęs I. Akasaki 1952 metais baigė prestižinį Kioto universitetą.

Kelerius metus išdirbęs tyrėju korporacijoje „Kobe Kogyo“ (dabar – „Fujitsu“), jis 1959 metais pradėjo savo akademinę karjerą Nagojos universitete.

2010 metais universiteto „Meijo“ paskelbtame interviu mokslininkas pasakojo apie savo ir dviejų kolegų kovą už jų darbo pripažinimą.

„Kai 1981 metais paskelbėme tarptautinėje konferencijoje tuo metu svarbius rezultatus, jokios reakcijos nesulaukėme. Jaučiausi lyg būčiau vienas dykumoje“, – sakė I. Akasaki.

„Tačiau buvau pasiryžęs nenutraukti šio tyrimo, net jei likčiau visiškai vienas“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų