Tarp E.Scola darbų buvo „Oskarui“ nominuota 1977-ųjų juosta „Ypatingoji diena“ (Una giornata particolare) su Marcello Mastroianni, įkūnijusiu antifašistinių pažiūrų homoseksualų radijo žurnalistą, ir sentimentalios namų šeimininkės vaidmenį atlikusia Sophia Loren (Sofija Loren). Juostoje pasakojama apie tarp šių, regis, visiškai skirtingų žmonių užsimezgusį ryšį ketvirtojo dešimtmečio fašistinėje Italijoje.
E.Scola taip pat parašė scenarijų ir režisavo 1974 metų komišką dramą „Mes taip mylėjome“ (C'eravamo tanto amati) apie trijų partizanų, kovojusių už Italijos išvadavimą, gyvenimą po karo.
E.Scola mirė Romos ligoninėje taip ir neatsigavęs iš komos, į kurią nugrimzdo sekmadienį, kai buvo paguldytas į šios gydymo įstaigos kardiochirurgijos skyrių, praneša italų žiniasklaida.
E.Scola savo karjerą kino pramonėje pradėjo kaip scenaristas 1953 metais, o jo režisūrinis debiutas įvyko 1964-aisiais, kai pasirodė filmas „Pakalbėkime apie moteris“ (Se permettete parliamo di donne). Šioje novatoriškoje juostoje, kurią sudaro devynios miniatiūros, Vittorio Gassmanas (Vitorijus Gasmanas) vaidina skirtingus personažus, suviliojančius moteris.
E.Scola per beveik keturis dešimtmečius režisavo 41 filmą, nurodoma internetinėje duomenų apie kiną bazėje IMDb.
Dienraščio „Corriera della Sera“ kino kritikas Paolo Mereghetti sakė, jog pokariniame Italijos kinematografe E.Scola išsiskyrė savo charakteringu „politiniu“ balsu.
Buvęs Italijos komunistų partijos narys E.Scola vienu metu net buvo pasirinktas eiti kultūros ministro pareigas „šešėliniame“ kabinete, kurį šios kairiosios partijos lyderiai suformavo 1989 metais.
„Jis suprato, kur eina Italija, o tokį įžvalgų supratimą turėjo vos keli kino režisieriai“, - televizijos kanalui „Sky TG24“ sakė P.Mereghetti.