Socialinio tinklo „Facebook“ Vyžuonų šv. Jurgio parapijos puslapyje pranešama, kad 2024 m. vasario 19 d. į Anapusybę iškeliavo gerbiamas ir mylimas kraštietis, dailininkas A. Indrašius.
Rašoma, kad A. Indrašius gimė 1937 03 02 Vyžuonose. 1966 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1966–70 m. dirbo Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1970 m. gyveno Utenoje, nuo 1998 m. gyveno Vyžuonose.
Dailininką primins jo darbai
Per savo gyvenimą dailininkas sukūrė ne vieną įsimintiną darbą, taip pat savo sodyboje įsteigė kūrybos darbų galeriją-muziejų.
„Sukūrė tapybos, akvarelės, metalo plastikos (pano Gyvybės medis Utenos centrinėje ligoninėje), grafikos kūrinių (ciklas Lietuva – baimės ir vilties vizija 1963–65 m.), tarp jų – ekslibrisų (Popiežiaus Jono Pauliaus II ir kitų);
ąžuolinių dekoratyvinių (Utenoje, Vyžuonose) ir paminklinių (Jūžintų, Utenos kapinėse) skulptūrų. Surengė 12 individualių parodų Lietuvoje (Vilniuje 1991 m., skirta Sausio tryliktajai atminti) ir Lenkijoje (1993 m.), dalyvavo daugiau kaip 50 tarptautinių parodų“, – apie velionio gyvenimo istoriją pasakojama socialiniuose tinkluose.
Įraše taip pat minima, kad dailininkas A. Indrašius didelę savo namų dalį paskyrė ekslibrisų ir kamerinės savo sukurtos liaudiškų formų skulptūros ekspozicijai, kuri traukė smalsuolius ir turistus:
„Kieme rikiuojasi monumentali medinė skulptūra – spalvingi koplytstulpiai, kryžiai, koplytėlės, akcentai su prasmingais dekoratyviniais įrašais.
Dingusioms lietuvių gentims atminti sodyboje sukurtas „Bočių takas“, kraštiečių rašytojų B. Radzevičiaus ir A. Masionio garbei įrengta literatūrinė ekslibrisų ekspozicija, 2000 metais pastatyti Lietuvos tūkstantmečio kryžius ir du koplytstulpiai.
Pagrindinio krikščionybės akcento Vyžuonų miestelyje – Šv. Jurgio bažnyčios 600 metų jubiliejaus proga dailininkas savo sodyboje pastatė namelį skulptūrai „Paskutinis pagonės gimdymas“, koplytėlę „Kristus Nazarietis“, pietą „Marija aprauda savo sūnų“.
Dailininko Algirdo Indrašiaus kūrybinė potencija, atvirumas ir sukurtas menas į sodybą Vyžuonose traukdavo meno gerbėjus, svečius, turistus.“
„Requiem et Lux, tešvies amžinybės Tėviškės dangus Jums, mielas mūsų visų Algirdai. Ir tebus tai pasididžiavimo Jumis ženklas Lietuvai, Utenos ir Vyžuonų kraštui, šeimai, artimiesiems, draugams bei menininkų bendruomene“, – jautrius žodžius skyrė dailininko gedinti bendruomenė.
