• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mirė garsus kompozitorius Andrius Kulikauskas

papildyta 21:50 val.

Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas.

Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas.

REKLAMA

Tai sekmadienį feisbuke pranešė Seimo narys Vytautas Kernagis.

„Andrius Kulikauskas buvo iš tų labai retų nuoširdumo ir geranoriškumo įsikūnijimų“, – rašė parlamentaras.

REKLAMA
REKLAMA

A. Kulikauskas 1951 metais gimė Linkuvoje, vėliau su tėvais persikraustė į Plungę.

Baigęs Plungės muzikos mokyklą, tuomet šešiolikmetis vaikinas išvažiavo į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, tačiau jos nebaigė. Dirbo Plungės kultūros namų estradiniame ansamblyje, vėliau jam vadovavo.

REKLAMA

Nuo 1973 metais A. Kulikauskas buvo estradinio ansamblio „Vilniaus aidai“ muzikantas ir vadovas.

Vėliau su Vytautu Kernagiu įkūrė „Dainos teatrą“, 1985–1990 metais buvo jo muzikinis vadovas.

Nuo 2001 metų dirbo  „Keistuolių teatro“ muzikiniu vadovu.

A. Kulikauskas kūrė muziką filmams ir spektakliams, akompanavo ir aranžavo dainas autorinių dainų atlikėjams.

žemė nuo lietaus...Didžiulis gailestis, negalima sutikti, kas įvyko, dar per anksti ir ne laiku...Ačiū už viską, ką davėte Lietuvai, už dainas kaip giesmes, už nepakartojamą balsą, už likimą, kad mūsų karta turėjo Jus. "Ateina Dievas" pati gražiausi, kaip giesmė. Jus mylėjom, mylėsim ir gedėsim. Ramios ir tylios kelionės jau į amžinuosius namus, tegul Dangaus vartai būna atviri ir tegul prie jų Jus pasitikti ateina Dievas.
Užuojauta ilsėkis ramybėje
Štai vieškeliu ateina Dievas
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui
O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė
Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas?
Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja
Ir eina jis tolyn, lazda pasiramsčiuodamas
Nuo rūpesčių, nuo rūpesčių pražilęs
O gal ne rūpesčiai, gal mano nuodėmės
Pražildė jį, pražildė jį kaip miglos šilą?
O gal ne nuovargis, ne nuovargis jį prilenkė
Gal mano, mano žvilgsnis toks abuojas?
Matau, kaip Dievas apžvelgia apylinkę
Ir nė prie kelio kryžiaus nesustoja
Štai vieškeliu ateina Dievas
Iš nuovargio kaip elgeta sulinkęs
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tyku, ir taip tylu aplinkui
O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas
Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų