Sąžiningo ir veiksmingo administratoriaus reputaciją pelnęs R.Prevalis vadovavo Haičiui 1996–2001 metais ir 2006–2011 metais. R.Prevalis iš pradžių dirbo prezidento Jeano-Bertrand'o Aristide'o premjeru ir 1995-aisiais triuškinamai laimėjo prezidento rinkimus kaip šio lyderio pasirinktas įpėdinis. Vis dėlto vėliau jis atsiribojo nuo buvusio sąjungininko, dėl patiriamo spaudimo pabėgusio iš Haičio, bet 2011-aisais grįžusio po septynerių metų tremtyje.
1943 metų sausio 17-ąją Port o Prense gimęs R.Prevalis studijavo agronomiją Belgijoje. 8-ame dešimtmetyje jis penkerius metus gyveno Niujorke. Grįžęs į Haitį 1975-aisiais jis įsidarbino Nacionaliniame mineralinių išteklių institute.
1988-aisiais, praėjus dvejiems metams po liaudies sukilimo, nuvertusio diktatoriaus Francois Duvalier (Fransua Diuvaljė) sūnų Jeaną-Claude'ą, R.Prevalis sostinėje Port o Prense atidarė kepyklą. Jis tiekdavo duoną našlaičių prieglaudai, vadovautai tuomečio katalikų kunigo J.-B.Aristide'o. Pastarasis vadovavo judėjimui, nuvertusiam jaunąjį Duvalier ir vėliau tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu šalies prezidentu.
R.Prevalio antrąją kadenciją, prasidėjusią 2006 metais, aptemdė 2010-jų sausį įvykęs katastrofinis žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau kaip 310 tūkst. žmonių gyvybių ir dar per milijoną palikęs be pastogės. Daugelis haitiečių kaltino savo lyderį nevykusiu atsaku į šią tragediją.
Jo pasirinktas įpėdinis Jude'as Celestinas pralaimėjo 2010 metų prezidento rinkimų pirmąjį ratą. Galiausiai tuos rinkimus laimėjo populiarus muzikantas Michelis Martelly, buvęs J.-B.Aristide'o oponentas.
2011 metų gegužės 14 dieną R.Prevalis perdavė valdžią M.Martelly. Tai buvo pirmasis atvejis, kai Haičio prezidentas perdavė valdžią opozicijos nariui. Vėliau R.Prevalis pasitraukė iš politikos ir ramiai gyveno savo viloje kalnuose netoli Porto o Prence'o bei Majamio apylinkėse Floridoje, kur yra įsikūrę daug haitiečių. Mirdamas jis paliko savo trečiąją žmoną Elisabeth Delatour ir dvi suaugusias dukras.
