Eidamas 96 metus mirė žinomas JAV fizikas teoretikas Johnas Wheeleris, suvaidinęs svarbų vaidmenį kuriant atominę bombą ir įvedęs terminą „juodoji skylė“.
Pasak mokslininko dukters Alison Wheeler Lahnston, Prinstono universiteto profesorius mirė sekmadienį, balandžio 13 dieną, savo namuose Haitstauno mieste Naujajame Džersyje, nuo plaučių uždegimo.
J.Wheeleris buvo vienas paskutinių Alberto Ensteino bendradarbių, dar iki Antrojo pasaulinio karo dirbo su Nilsu Bohru. Per karą drauge su kitais mokslininkais jis dirbo vadinamajame Manheteno projekte (Manhattan Project), kurio tikslas buvo sukurti Jungtinėms Valstijoms atominę bombą.
J.Wheeleris pasaulyje išgarsėjo dar ir tuo, kad yra termino „juodosios skylės“ autorius.
Prezidentas George‘as W.Bushas sekmadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sako, kad drauge su žmona Laura Bush „liūdi dėl ... vieno didžiausių Amerikos fizikų mirties“.
„Per savo ... karjerą dr.Wheeleris bendradarbiavo su tokiais mokslininkais kaip Albertas Einsteinas ir Nielsas Bohras, projektuose, kurie pakeitė istorijos kursą“, - pridūrė prezidentas.
J.Wheeleris gimė 1911 metų liepos 9 dieną Džeksonvilio mieste Floridoje. Būdamas 21-erių apsigynė fizikos daktaro disertaciją Johno Hopkinso (Džono Hopkinso) universitete. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje išvyko toliau mokytis į Daniją pas N.Bohrą.
1939 metų pradžioje N.Bohras atvyko į JAV su naujiena, kad Vokietijos mokslininkams pavyko suskaldyti urano atomus. Po to dirbdami drauge N.Bohras ir J.Wheeleris sukūrė atomo branduolio skilimo teoriją.
4-ajame dešimtmetyje J.Wheeleris tapo prestižinio Prinstono universiteto Naujajame Džersyje profesoriumi ir dirbo jame visą savo akademinę karjerą, tik 1976-aisiais prieš pat pensiją perėjo į Teksaso universitetą.
J.Wheeleris po A.Einsteino mirties nesėkmingai bandė užbaigti jo vieningojo lauko teoriją. Jis taip pat padėjo sudaryti Harrison-Wheelerio lygtį, kuria aprašoma itin tanki materija neutroninėse žvaigždėse.
Vėliau J. Wheeleris drauge su kitu žinomu Amerikos fiziku Edwardu Telleriu dalyvavo kuriant galingesnę vandenilinę bombą.
1967 metų gruodį J.Wheeleris mokslinėje konferencijoje pirmą kartą pavartojo terminą „juodoji skylė“. Pasak jo, tai vieta erdvėje ir laike, kurios gravitacinė trauka tokia didelė, kad išsiveržti iš jos negali net objektai, judantys šviesos greičiu.
Žodžius „juodoji skylė“ per konferenciją Niujorke sušuko vienas studentas, o J.Wheelerio dėka šį terminą ėmė vartoti visi.
Anksčiau tokie astrofizikiniai objektai mokslinėje literatūroje anglų kalba buvo vadinami „kolapso ištiktomis žvaigždėmis“, o rusų kalba - „sustingusiomis žvaigždėmis“ arba „kolapsarais“.
„Man jis yra paskutinis titanas, šiuo metu vienintelis fizikos superherojus“, - laikraščiui „The New York Times“ pareiškė jo kolega, Masačusetso technologijų instituto mokslininkas Maxas Tegmarkas.
