Ilgametis šeimos draugas Morganas Entrekinas, kuris pranešė apie rašytojo mirtį, sakė, kad jis prieš kelias savaites pargriuvo ir patyrė galvos traumą.
1922 metais Indianapolyje gimęs K.Vonnegutas taip pat rašė pjeses, esė ir trumpus grožinės literatūros kūrinius. Bet jo romanai, kurių iš viso yra 14, tapo Amerikos kontrkultūros klasika. Jis buvo tikras dievaitis, ypač studentams 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose, rašė "The New York Times".
Svarbus momentas K.Vonneguto gyvenime buvo Dresdeno bombardavimas padegamosiomis bombomis 1945 metais. Šį įvykį jis matė būdamas jaunas, kaip karo belaisvis.
Sąjungininkų pajėgoms bombarduojant Dresdeną, jis slėpėsi mėsos fasavimo rūsyje ir buvo vienas iš vos septynių belaisvių amerikiečių, kurie tada liko gyvi.
Jo išgyvenimai Dresdene tapo pagrindu "Skerdyklai Nr. 5", kuri buvo išleista 1969 metais, vykstant karui Vietname, rasiniams neramumams ir kultūrinei bei socialinei suirutei, rašė laikraštis.
"Skerdyklai Nr. 5" atsidūrus pirmojoje bestselerių sąrašo vietoje, K.Vonnegutas tapo kultine asmenybe, nors kai kurios mokyklos ir bibliotekos uždraudė šią knygą dėl jos seksualinio turinio, šiurkščios kalbos ir smurto aprašymo.
Tame romane yra garsioji K.Vonneguto frazė "Nieko nepadarysi" (so it goes), kurią pasigavo Vietnamo karo priešininkai.
Kai knyga buvo publikuota, K.Vonnegutui prasidėjo sunki depresija, ir jis pažadėjo daugiau nebeparašyti jokio romano. 1984 metais jis bandė nusižudyti migdomosiomis tabletėmis ir alkoholiu.
K.Vonneguto knygose persipynusios fantazija ir autobiografija, daug pastraipos dydžio sakinių, šauktukų ir kursyvo.
Kai kurie kritikai sako, kad jis sukūrė naują literatūros žanrą, o kiti kaltino jį nuolatiniu tų pačių temų ir veikėjų naudojimu. Kai kuriems skaitytojams jo darbai atrodo nerišlūs.
"Katės lopšys" buvo išleistas 1963 metais, ir nors iš pradžių buvo parduoti tik maždaug 500 šios knygos egzempliorių, šiandien ji nagrinėjama per anglų kalbos pamokas.
Mėnesius iki 2003 metų kovą pradėtos invazijos į Iraką jis apgailestavo dėl artėjančio karo: "Aš pats jaučiu, kad į mūsų šalį, už kurios konstituciją kovojau teisingame kare, taip pat visai gali įsiveržti marsiečiai ir kūnų grobikai".
Paskutinė, 2005 metais išleista K.Vonneguto knyga yra biografinių esė rinkinys "Žmogus be tėvynės" (A Man Without a Country), kuri taip pat tapo bestseleriu.
Jo pirmoji pjesė "Laimingo gimtadienio, Vanda Džun" (Happy Birthday, Wanda June) Niujorko teatro scenoje buvo pradėta rodyti 1970 metais. Vertinimai buvo prieštaringi.
Maždaug tuo pačiu metu rašytojas, kurio protėviai yra kilę iš Vokietijos, išsiskyrė su pirmąja žmona Jane Marie Cox (Džein Meri Koks), kurią vedė grįžęs iš karo ir su kuria augino tris savo vaikus ir tris įsivaikintus nuo vėžio mirusios sesers vaikus.
Išsiskyręs K.Vonnegutas pradėjo gyventi su fotografe Jill Krementz (Džil Kremenc), kurią vedė po to, kai 1979 metais sutvarkė visus skyrybų su Jane dokumentus. Su Jill jiedu įsivaikino vieną vaiką.
