Išankstiniais Higienos instituto (HI) paskelbtais mirčių priežasčių duomenimis, pernai ypač paskutiniais mėnesiais gerokai išaugo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius.
Štai lapkričio mėnesį jų fiksuota 4329, o gruodį – 5831, kai 2019 m. mirčių atitinkamai buvo 2906 ir 3516. Palyginimui, 2018 m. tų pačių mėnesių išankstiniais duomenimis mirčių atitinkamai fiksuota 1612 ir 1944 mirčių. Tuo metu COVID-19 pernai lapkritį nusinešė 578, o gruodį 1471 – gyvybes.
Iš viso išankstiniais duomenimis per praėjusius metus nuo kraujotakos ligų mirė 43 424, o nuo COVID-19 – 2 220 asmenys. 95 proc. visų mirčių nuo koronaviruso yra spalio–gruodžio mėnesiais, 92 proc. – lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Po mirtimis slepiasi COVID-19?
Portalas tv3.lt primena, kad dar baigiantis metams nerimą sukėlė dideli perteklinių mirčių skaičiai šalyje. Kaip paaiškėjo vėliau, pagal juos išsiskiriame ir kitų šalių kontekste. Vis dėlto duomenų mokslininkai ne kartą pabrėžė, kad dalis šių perteklinių mirčių galimai slepia nediagnozuotus COVID-19 atvejus. Tai, jų teigimu, patvirtina ir vertinant naujus rodiklius šiuo metu pradėta teikti koronaviruso statistika. Pagal ją, išskyrus tris mirčių, susijusių su COVID-19, apibrėžimus bendras mirčių skaičius gerokai išaugo.
Primename, kad tokiu būdu atsirado trys mirties apibrėžimai: atvejai, kai COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis; mirę asmenys, kurių bet kuria mirties priežastimi nurodytas COVID-19; mirę asmenys, kurių bet kuria priežastimi nurodyta COVID-19 liga, arba asmenys, užsikrėtę COVID-19 liga ir mirusių ne dėl išorinių mirties priežasčių per 28 dienas.
Kaip pažymėjo Vyriausybės ekspertų grupės narys, „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, pateikiamas mirčių nuo COVID-19 skaičius (2220) yra didesnis nei pagal pirmąjį apibrėžimą (1839), naudojamą Statistikos departamento, bet mažesnis už trečiąjį (3630).
Specialisto manymu, išankstiniai mirtingumo duomenys rodytų, kad dalis COVID-19 mirčių „pasislepia“ po kitomis priežastimis. Jis atkreipė dėmesį, kad mirčių nuo kraujotakos ligų lapkričio–gruodžio mėnesiais ženkliai padaugėjo palyginus su 2019 metais, skirtingai nuo pavyzdžiui, mirčių nuo vėžio.
„Remiantis Statistikos departamento duomenimis, žinome, tų mirčių buvo daugiau žmonių, kurie sirgo COVID-19, bet mirė ne nuo jo. Taigi klausimas, kas lėmė jų mirties priežastis? Ir tada reikėtų lyginti – paimti žmones, kurie sirgo COVID-19 ir mirė, ir kurie nesirgo juo ir mirė. Ir palyginti, ar jų mirtingumo priežastys yra panašios, ar ne. Tačiau tokio palyginimo iš paskelbtų duomenų neišeina daryti, nes nežinome, kurie iš mirusiųjų sirgo COVID-19, o kurie – ne“, – sakė V. Zemlys-Balevičius.
Anot duomenų analitiko, jeigu COVID-19 nepadidina mirties tikimybės, tai pasiskirstymas turi būti vienodas, t.y. nuo kraujotakos ligų turėtų mirti vienodas procentas sirgusių COVID-19 ir nesirgusių. Kitas, jo teigimu, įdomus pasiskirstymas yra pagal amžių – klausimas, ar sirgusių COVID-19 ir nesirgusių mirčių pasiskirstymas išsilaiko vienodas skirtingose amžiaus grupėse.
Specialistas kartu priminė, kad matytas ženklus mirčių šuolis lapkričio–gruodžio mėnesiais, ir COVID-19 buvo antra priežastis pagal mirtingumą.
„Pirma priežastis buvo kraujotakos ligos, tačiau matome, kad visus metus ėjusios panašia apimtimi, o metų pabaigoje staiga padidėjo. Tai klausimas, ar tie žmonės mirė nuo COVID-19, ar negavo tos priežiūros. Todėl reikia žinoti, ar žmonės, kurie mirė nuo kraujotakos ligų, sirgo COVID-19 ar ne, nes sveikatos priežiūra vienodai galioja tiek sirgusiems COVID-19, tiek ne“, – portalui tv3.lt kalbėjo jis.
Epidemijos nevaldymo kaina
Be kita ko, V. Zemlys-Balevičius pažymėjo, kad, žvelgiant iš epidemijos valdymo pusės, tai akivaizdi jos nevaldymo kaina.
„Spalio–gruodžio mėnesį laiku neįvesti apribojimai (ir/arba bendras situacijos nevaldymas) lėmė eksponentinį atvejų augimą kuris pavirto į staigų mirčių nuo COVID-19 išaugimą. Tai vadovėlinė nevaldomos epidemijos eiga. Kas nori man prieštarauti pateikite alternatyvią COVID-19 mirčių išaugimo priežastį.
Kadangi duomenys preliminarūs, galima ilgai ginčytis dėl jų tikslumo ir pan. Todėl aš visados labiau kliaujuosi dinamika, augimais, o ne absoliučiais skaičiais (lygiu). Paprastai visi renkami rodikliai turi savo paklaidą, bet ji paprastai būna vienoda, todėl skaičiuojant augimus paklaida eliminuojasi. Aišku, paklaidos nekintamumo prielaida irgi gali būti neteisinga, bet čia jau prasideda plonybės, kurios paprastai esmės nekeičia“, – dėstė mokslininkas.
Pandemija užvėrė kelius pas gydytojus
Gydytojai primena, kad dar pavasarį uždarius nebūtinąją sveikatos pagalbą stipriai suprastėjo prieinamumas pas medikus, o tai neišvengiamai galėjo atsiliepti prastesnei gyventojų sveikatai. Negana to, dalis pacientų laiku negavo reikiamos pagalbos dėl baimės pandemijos metu kreiptis į gydymo įstaigas.
Vilniaus universiteto (VU) tyrėjų komandai atlikus tyrimą apie tai, kaip pandemija paveikusi sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą, konkrečiai – kraujotakos sistemos ligų priežiūrą, konstatavo, kad pirmojo karantino metu neapsilankę pas gydytojus gyventojai laiku neišgirdo diagnozės.
Tyrimo duomenimis, ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros grandyje 2020 m. kovą–birželį sumažėjo bendras apsilankymų (-39 proc.) ir asmenų skaičius (-22 proc.), mažiausias apsilankymų skaičius registruotas 2020 m. balandžio mėn. Projekto vadovas prof. Giedrius Davidavičius teigė, kad nemažą susirūpinimą kelia ta grupė pacientų, kurie nesikreipė ar laiku negavo kardiologo dėmesio dėl atsiradusio skausmo krūtinėje, dusulio ir nebuvo atlikta diferencinė diagnostika siekiant nustatyti ligą.
„Tai reiškia, kad nustatyta mažiau naujų širdies ir kraujotakos ligų atvejų: koronarinės širdies ligos, ligų, sukeliančių dusulį, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų išemijos ir kt., pacientai laiku negavo jiems reikalingo gydymo, pagerinančio savijautą ar sumažinančio nepageidaujamų kardialinių įvykių riziką“, – rezultatus komentavo tyrimo vadovas.
Fiksavo didesnį mirtingumą nuo kraujotakos ligų
Nors atšaukus karantiną gydymo įstaigos laipsniškai didino teikiamų planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, apsilankymų skaičius ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir gydytų asmenų skaičius stacionare, palyginti su 2019 m., išliko mažesnis dar keletą mėnesių. Pasak mokslininko, tam įtakos turėjo keli veiksniai.
„Pirmiausia, sugriežtinta tvarka – COVID-19 testas, patalpų vėdinimai po konsultacijos, antra – sumažėjęs medicinos personalo ir turimų stacionarinių lovų skaičius gydymo paslaugoms teikti, nes dalis personalo nukreipta gydyti COVID-19 pacientus, dalis lovų, ypač intensyviosios terapijos skyriuose, rezervuota, paimta COVID-19 pacientams gydyti. Galiausiai – toliau vyraujanti baimė užsikrėsti koronavirusu gydymo įstaigose“, – sakė profesorius.
Pasak G. Davidavičiaus, analizuojant mirštamumą dėl kraujotakos sistemos ligų 2019 m. ir 2020 m. kovo–spalio mėn., pastebimas 11 proc. mirštamumo padidėjimas pirmuoju ir 14 proc. vėlesniu karantino etapu. Taip pat padaugėjo mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų atvejų namuose.
