Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) iki šiol naudojamus 50 metų senumo minų paieškos ir išminavimo laivus pakeis šiek tiek naujesniais iš Jungtinės Karalystės. Už du naudotus išminavimo laivus Krašto apsaugos ministerija (KAM) paklos 190 mln. litų.
Minų paieškos laivai „Sūduvis“ (M52) ir „Kuršis“ (M51) pastatyti atitinkamai 1956 m. ir 1957 m. Lietuvos KJP tarnauja nuo 1999–2000 m. Gerokai panaudoti „Lindau“ klasės minininkai įsigyti iš Vokietijos. Nors laivų amžius skaičiuojamas ne metais, o atliktais remonto darbais, „Sūduvio“ ir „Kuršio“ efektyvaus naudojimo ciklas artėja prie pabaigos. Iki 2011 m. juos turėtų pakeisti naujesni „Hunt“ klasės minų paieškos laivai.
Lapkričio pabaigoje Portsmute (Jungtinė Karalystė) KAM su JK pasirašė gynybos sutartį dėl „HMS Cottesmore“ (M32) ir „HMS Dulverton“ (M35) laivų ir jų modernizavimo paslaugų pirkimo. Laivuose bus įrengta minų paieškos ir naikinimo užduotims vykdyti reikalinga moderni technika: sonarai, naujos jėgainės, vadovavimo ir valdymo bei minų naikinimo sistemos.
Abu perkami laivai pastatyti Karališkojo karo laivyno užsakymu JK „Vosper Thornycroft“ laivų statykloje devinto dešimtmečio pradžioje. „HMS Cottesmore“ pradėtas eksploatuoti 1982 m., o „HMS Dulverton“ – 1983 m. Abiejų laivų tarnyba sustabdyta 2004 m.
Laivai pavadinti nedidelių Anglijos miestelių Cottesmore ir Dulverton garbei dėl juose puoselėjamų lapių medžioklės tradicijų. Prie laivo pavadinimo pridedamas trumpinys HMS reiškia „Her (His) Majesty‘s Ship“ (liet. Jo/jos didenybės laivas), šis priešdėlis naudojamas JK Karališkajame laivyne nuo 1789 m.
Lietuvos KJP gavus britiškus laivus, jie bus priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgų nuolatinės parengties priešmininės kovos junginiui ir pakaitomis su kitų NATO šalių laivais dalyvaus kasmet organizuojamose minų paieškos ir išminavimo operacijose. 2008 m. per tokias operacijas Lietuvos KJP laivai „Kuršis“ ir „Sūduvis“ kartu su kitų šalių laivais išžvalgė daugiau kaip 400 kv. km Lietuvai priklausančio Baltijos jūros ploto.
Gamintojų nuotr.
Šiuo metu KJP laivų flotilę sudaro 10 laivų: trys patruliniai, du minų paieškos laivai, vadovavimo ir aprūpinimo laivas, viena fregata, kurią ateityje planuojama pakeisti, ir trys uosto kateriai.
„Hunt“ klasės laivų techniniai duomenys:
Ilgis: 60 m
Plotis: 9,8 m
Gramzda: 2,2 m
Vandens talpa: 750 tonos
Didžiausias greitis: 15–17 mazgų (apie 30 km/h)
Pagrindinių varikliai: 2 dyzeliniai
Sonaras: 2 193 tipo
Ginkluotė: 1 × 40 mm „Bofors“ pabūklas, vieno šūvio minų sunaikinimo įtaisai
Planuojama įgula: 40 karių
Sigita Šimkutė
TM vasario numeryje skaitykite:
Pavasarį prasidėsiantis „Formulė 1“ sezonas žada pokyčių ir techninių naujovių.
Organinių šviesos diodų technologija televizorius paverčia popieriaus storumo prietaisais.
Penkių naujausių ir gudriausių mobiliųjų telefonų testas.
Mažiau pompastikos – tarptautinės Detroito automobilių parodos naujienos.
Keleivinių komercinės klasės automobilių testas
Keliais ir bekele: universalių vidutinės klasės motociklų palyginimas.
