Daniel Stashower. „Artūro Konano Doilio gyvenimas. Pasakotojas“ (2006), 563 p.
„Mintis“, išleidusi nemirtingojo Sero Arthuro Ignatius‘o Conan Doyle‘io (1859-1930) raštus, pradžiugino mus ir jo biografijos tyrinėtojo knyga.
A.Konanas Doilis – Škotijos sostinėje Edinburge airių šeimoje gimęs legendinis anglų rašytojas. Taip jį galima apibūdinti, turint galvoje, kokia sudėtinga ir įdomi šio žmogaus biografija.
Nuodugniai ištyręs šaltinius, detektyvinių romanų autorius, pelnęs Raymondo Chandlerio Fulbrighto stipendiją detektyvinės ir kriminalinės literatūros srityje D.Stashower’is parašė knygą, kuri padeda atsikratyti daugybės mitų bei klaidingų vertinimų, ir pateikė ryškų portretą rašytojo ir nuolat nerimstančio žmogaus su visais privalumais bei trūkumais. Jį domina Artūro Konano Doilio gyvenimo kelias nuo provincijos gydytojo, vėliau karo gydytojo Pietų Afrikoje iki žymaus rašytojo, jo kūrybinės sėkmės ir nesėkmės, santykiai su tėvais, žmonomis, ano meto rašytojais Oscaru Wilde’u, Bernardu Shaw, Herbetu Wellsu ir kitais, taip pat bandymai įsitvirtinti politikoje ir galiausiai aistringas susidomėjimas parapsichologija bei spiritizmu gyvenimo pabaigoje. Ypač daug dėmesio autorius skiria pastarajam A.K.Doilio potraukiui, sukėlusiam prieštaringų visuomenės vertinimų.
Apie dedukcijos karalių Šerloką Holmsą ir jo draugą daktarą Džoną Vatsoną A.K.Doilis parašė 4 romanus ir 56 apsakymus (iš šių kūrinių 56-iuose pasakotojas yra daktaras Vatsonas, dvi pasakoja pats Šerlokas Holmsas). Šerlokas Holmsas pirmąsyk žurnalų puslapiuose pasirodė 1887 metais, paskutinį kartą – 1927-aisiais (istorijose aprašomi 1878-1914 metų įvykiai).
A.K.Doilis mirė nuo širdies smūgio šeimos sode. Paskutiniai jo žodžiai, skirti žmonai, buvo: „Tu esi nuostabi“. Anglijoje stovi A.K.Doilio ir Šerloko Holmso (personažas visgi pralenkė kūrėją populiarumu, jo garbei yra ir muziejus) skulptūros. Rašytojo vardu pavadintas pterozauras Arthurdactylus conandoylensis.
Apie Šerloko Holmso kūrėją – įstabų pasakotoją – galima kalbėti daug. Įdomu tai, kad, būdamas pažįstamas su amerikiečių (iš tikrųjų – Vegrijos žydu) iliuzionistu Harry’iu Houdini’u (tikr. Ehrich Weisz, 1874-1926), susidomėjo spiritistu. Didysis iliuzionistas netikėjo magija (nors viena Lietuvos televizijos stočių bando mistifikuoti vietinės reikšmės iliuzionistus) ir buvo skeptikas iki motions mirties. Vėliau A.K.Doilis (pats netekęs brolio ir sūnaus) nusprendė, jog H.Houdini’s vis dėlto turėjo dvasinių galių ir aprašė tai knygoje „Nežinomybės pakraštys“.
Daug kas pagalvojo, kad dedukcijos meistras išprotėjo. Beje, 1929 metais Sovietų sąjungoje cenzūra dėl tariamos okultizmo propagandos uždraudė A.K.Doilio knygą “Šerloko Holmso nuotykiai”. Vėliau draudimas panaikintas, o legendinis rusų aktorius Vasilijus Livanovas (g. 1935; jis taip pat pažįstamas iš Karlsono, Krokodilo Genos, Brėmeno muzikantų balsų, Don Kichoto ir kitų vaidmenų) už geriausią Šerloko Holmso įkūnijimą kine net apdovanotas Britų imperijos ordinu! 1979-1986 m. nufilmuotos „Šerloko Holmso ir Daktaro Vatsono“ serijos tebežavi net tolimiausių žemės kampelių gyventojus: pavyzdžiui, Naujoji Zelandija 2007-aisiais net išleido monetų seriją (2 Naujosios Zelandijos dolerių vertės), kurioje vaizduojamas V.Livanovas ir Daktarą Vatsoną vaidinęs Vitalijus Solominas (1941-2002).
A.K.Doilis mirė tikėdamas spiritizmo tiesomis. Likus kelioms dienoms iki mirties, žurnalistui W.R.Tittertonui davęs interviu rašytojas paragino jį apsilankyti spiritistų bažnyčioje, nes tai padarysią jį laimingą (p. 551).
Gili ir šviesi asmenybė, kuriai skirta ši knyga, vargu ar gali palikti ką nors abejingą…
