Ministras sakė, kad tikisi išlikti „nepriklausomu specialistu technokratu“.
Politologas Vincentas Vobolevičius teigia, kad šiai partijai ir taip buvo prognozuojami geresni rinkimų rezultatai nei praėjusį kartą, o prisijungus tokį populiarų politiką, partijos populiarumas bus dar didesnis. Visa tai reiškia didelę galimybę dalyvauti formuojant vyriausybės kabinetą.
„Jeigu darom prielaidą, kad Sauliui Skverneliui reikalingas įtakingas postas vyriausybėje, kuris vėliau sudarys sąlygas ruoštis prezidento rinkimams, tai Valstiečių partija, kuri neturi ryškių veidų, yra tinkamas ėjimas. Tarkime, pas socialdemokratus yra kandidatas į prezidentus A. Butkevičius, lygiai taip pačiai yra ir pas liberalus“, - aiškina V. Vobolevičius.
Pasak politologo, S. Skverneliui reikalinga partija kuri, A turi gerą galimybę formuojant vyriausybę ir B neturėtų labai daug pretendentų į tokius postus, kurie jį domintų. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga atitinka tokius kriterijus.
„Tai nėra labai keista, kad S. Skvernelis nusprendė pasirinkti šią partiją. Matosi, kad ministras tikrai turi politinę nuovoką, tai rodo prieš tai buvęs atsistatydinimas, kurio pabaigoje žmonės surinko parašus, o prezidentei teko prašyti atsiimti atsistatydinimą. Tiek ir dabar pasirenkant šią partiją matosi, kad jis orientuojasi politikoje“, - tikino pašnekovas.
Gali tekti likti eiliniu pėstininku Seime
Tuo tarpu politologas Lauras Bielinis mano, kad S. Skvernelis pasirinkdamas šią partiją pasmerkė save būti eiliniu Seimo nariu.
„Tai reiškia, kad Saulius Skvernelis strateguoja savo buvimą politikoje numatydamas save Seimo nariu. Šios partijos dydis ir galimybės rinkimuose rodo, kad ji bus viena iš nedidelių valdančiosios daugumos partijų, o blogiausiu atveji ji bus opozicijoje. Ir vienu ir kitu atveju S. Skvernelis tokiu būdu gauna vietą Seime, bet aš nežinau, ar jo tikslas yra buvimas Seime“, - svarsto L. Bielinis.
Politologas mano, kad jam norint užimti aukštesnes pareigas ir tęsti darbus teks gerai sutarti su tomis politinės partijomis, kurios diktuos ir formuos ministrų kabinetą. Tačiau S. Skvernelis tokį žingsnį žengė nenorėdamas būti sutapatinamas su partijos, kurių narei yra įtariami kažkokia nešvaria veikla.
„Suteptų narių yra daugiau tose partijose, kurios yra valdžioje. Na, o valstiečiai buvo marginalinė partiją, kurią mažai kas stebėjo, bet jeigu jie taps viena iš valdančiųjų partijų, tai mes pamatysime visą rinkinį, kaip ir kitoms partijoms būdingą“, - aiškino jis.
L. Bielinis tikina, kad gal ministras ir galėtų kandidatuoti į prezidentus, tačiau politinės patirties, o ypač prezidentinės pas jį nėra visiškai. Taip darydamas jis gal ir pasiektų kažkokius rezultatus, bet realiai savotiškai turėtų daug problemų.
Po rinkimų partija gali skilti
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto politologas Vincentas Vobolevičius mano, kad tokia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos strategija gali atsisukti prieš ją pačią, nes pritraukus daugiau nepriklausomų narių ji gali skilti.
„Šiai partijai gali grėsti subyrėjimas, kada įtakingi partijos žmonės ten nebereikalaus partijos pastangų ir bus autonomiški. Juk visada partijos tikslas yra išlaikyti tam tikrą vidinę discipliną, kad tie tikslai, kurių siekia partija visada būtų svarbūs. Tokie kandidatai, kaip S. Skvernelis, kuris daugiau partijai duoda nei gauna, nelabai gali būti paveikiami, o tada kažkokios įtampos partijos viduje gali sukelti skilimą“, - sako politologas.
