Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžia, jog vienas iš pagrindinių VRM siekių – skaidri, moderni, šiuolaikiška, atvira valstybės tarnyba, kurioje dirbtų kvalifikuoti specialistai, taip pat siekiama juos tinkamai, teisingai bei sąžiningai motyvuoti. „Jei dirbs tokie žmonės, bet kuris Lietuvos pilietis, kreipęsis į bet kurią valstybės instituciją, gaus geriausias paslaugas – ir per trumpiausią įmanomą laiką. Todėl manau, kad naujasis įstatymas atitinka ir pačių valstybės tarnautojų, ir visuomenės lūkesčius“, - tvirtina ministras.
Jis pabrėžia, jog pertvarka atvertų kelią skaidresniam priėmimui į valstybės tarnybą, jis būtų visiems vienodas ir suprantamas. Tikėtina, jog tai padėtų pritraukti daugiau jaunų žmonių, taip pat profesionalų, kurie šiandien nesiryžta eiti į konkursus, nes baiminasi, jog jie galimai neskaidrūs ir pan.
„Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams pasitempti turėtų tie valstybės tarnautojai, kurie šiandien, švelniai tariant, nepersidirba, „stumia valandas“ arba imituoja darbą. Naujajame pakete numatyta atsakomybė ir už nekompetenciją, ir už rezultatų nebuvimą. Už tai grėstų netgi atleidimas iš darbo“, – pažymi S. Skvernelis.
Dar vienas svarbus elementas – naujovės, numatančios valstybės tarnybos depolitizavimą. Jos leis užkirsti kelią politiniams vadovams įtakoti tarnautojų priėmimą, vertinimą, karjerą.
„Šie dalykai priklausys nuo sugebėjimų, kompetencijos ir darbo rezultatų, bet ne nuo vadovų simpatijų, antipatijų ar nuotaikos“, – sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Naujojoje įstatymo redakcijoje taip pat siūloma įtvirtinti ne galimybę, o prievolę valstybės įstaigai išieškoti patirtą žalą iš ją sukėlusio valstybės tarnautojo. Šiandien dėl prievolės nebuvimo tokių veiksmų praktiškai nesiimama. Kartu su Valstybės tarnybos departamentu parengtose pataisose numatyta ir daugiau esminių pokyčių dėl valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų, kvalifikacijos, veiklos vertinimo, karjeros, darbo apmokėjimo, skatinimo, motyvavimo, mokymo bei kitas sritis. Keliamas ir tikslas atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją, kas itin aktualu daugeliui valstybės institucijų. Siūlomas kompetencijų modelio įtvirtinimas, kuris būtų taikomas tiek atrenkant, tiek vertinant, tiek ugdant valstybės tarnautojus. Pretenduojantys dirbti valstybės tarnyboje aiškiai žinotų, kokie gebėjimai ar įgūdžiai reikalingi norint eiti vienas ar kitas pareigas. Vertinant valstybės įstaigų vadovų veiklą siūloma įtvirtinti kitose šalyse ne tik viešajame, tačiau ir privačiame sektoriuje plačiai naudojamą „360 laipsnių veiklos vertinimo modelį“, kuomet vadovo veiklą vertina jo tiesioginis vadovas, kolegos ir pavaldiniai.
„Siūloma atsisakyti dažnai kritikos viešojoje erdvėje sulaukiančių priemokų už papildomų užduočių atlikimą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, išplėsti tarnybinių nuobaudų spektrą, nustatyti naują nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas“, – vardija S. Skvernelis.
Tarp naujovių – nuostata, kad visų įstaigų vadovai galėtų būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Taip pat siūloma išplėsti profesinių sąjungų teises, be viso kito suteikiant galimybę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojo vertinimo, paaukštinimo, nuobaudų skyrimo ir kitus klausimus.
