Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas neabejoja, kad ribotų antkainių nustatymas nekompensuojamiems receptiniams vaistams didmeninio ir mažmeninio platinimo įmonėms padės apriboti nevaržomą kainų augimą, atpiginti vaistus gyventojams vidutiniškai 13-15, o kai kuriais atvejais iki 24 procentų.
Tai esą leistų žmonėms per metus sutaupyti 40-60 mln. litų. Pasak ministro, paprasta ekonominė logika sako, kad sumažinus keliose grandyse antkainius, mažėja ir kaina pirkėjui.
Šiandien Vyriausybės posėdyje svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas dėl receptinių nekompensuojamų vaistų antkainių ribojimo. Šis projektas – tai viena iš ministerijos parengto Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo plano dalių.
Lietuvoje iki 2002 m. buvo ribojami antkainiai. Kainų analizė liudija, kad nustojus juos reguliuoti kai kurių vaistų kaina padidėjo net 24 proc.
„Ši analizė liudija, kad nekompensuojamų receptinių vaistų antkainių ribojimas visose farmacijos verslo grandyse neabejotinai atpigins vaistus, jie taps prieinami žmonėms“, - sako A. Čaplikas. Ministro teigimu, mažmeninės prekybos įmonės dėl to tikrai nenukentės, nes ne jos, o neribojami didmenininkai susižeria milžiniškus tiesiog nepadorius pelnus.
Maksimalūs didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams yra taikomi 14 Europos Sąjungos šalių (Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Čekijoje). 6 šalys reguliuoja tik mažmeninį antkainį. Visai nereguliuoja nekompensuojamųjų vaistų antkainių tik 6 šalys, tarp jų ir Lietuva.
Palyginus daugiausiai parduodamų 50 pavadinimų nekompensuojamų receptinių vaistų mažmenines kainas (be PVM) paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamų vaistų kainos Lietuvoje yra 40-45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.
